Apie tai specialistai ir Seimo nariai trečiadienį diskutavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje.
Vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis atkreipė dėmesį, jog išaugęs lietuvių mirtingumas praėjusiais metais yra labiausiai siejamas su COVID-19 atvejų skaičiumi.
„Kylant COVID-19 atvejų kreivei, kilo ir mirtingumas. <...> Kylant atvejams, kilo ir mirtys, leidžiantis atvejams, leidosi ir mirtys“, – pažymėjo jis.
Nors dėl COVID-19 pandemijos valdymo prieinamumas prie kitų medicinos paslaugų sumažėjo ir dėl to atsirado kitų mirčių perviršis, jis esą nėra toks žymus, o daugiausia mirtingumas išaugo būtent dėl užsikrėtimo koronavirusu.
Mirčių perviršį daugiausia sukėlė COVID-19
A.Šimaitis paaiškino, jog mirtys, susijusios su pandemija, yra apibrėžiamos dvejopai: tos mirtys, kurių tiesioginė priežastis nurodoma kaip COVID-19, bei mirtys, susijusius su koronavirusu. Antruoju atveju mirusiam asmeniui yra patvirtintas teigiamas koronaviruso atvejis, tačiau jis miršta dėl gretutinių ligų.
Kylant COVID-19 atvejų kreivei, kilo ir mirtingumas.
Kitų mirčių esą pastebėta ne tiek daug.
„Teigiama COVID-19 diagnozė pagreitina žmogaus mirtį, nesvarbu, ar tiesiogiai sukeliant ją, ar ne“, – pabrėžė analitikas.
Kitas aspektas, susijęs su koronavirusu – paslaugų prieinamumo sumažėjimas, tačiau to pasekmes matysime vėliau, teigė A.Šimaitis.
„Kai yra aukšti COVID-19 atvejai, yra užimamos reanimacijos lovos ir faktiškai turi stoti planinė pagalba operacijoms, nes nėra, kur guldyti pacientų.
Kai mes pavasarį buvome sustabdę visas medicinos paslaugas, planinė chirurgija sustojo porai mėnesių, paskui palaipsniui atsistatė, bet tikrasis efektas matėsi rudenį, nes sveikatos paslaugas nebuvo sprendimo stabdyti, Vyriausybė visą rudenį ir žiemą skatino teikti sveikatos paslaugas, žmones kreiptis, bet matome, kad kylant COVID-19 atvejų skaičiui, tos paslaugos sutojo“, – teigė specialistas.
Pasak jo, šiuo atveju veikia ir žmonių psichologinis faktorius, jie nebūtinai patys nori vykti į gydymo įstaigas.
Tačiau tikimybė mirti užsikrėtus koronavirusu, nei mirti, negavus medicininių paslaugų, yra didesnė.
„Tikimybė mirti padidėja dvigubai, jeigu tu buvai tas žmogus, kuris turėjo teigiamą koronaviruso testą“, – vadovaudamasis kitų institucijų atlikta analize, teigė jis.
„Tik 10–15 proc. žmonių Lietuvoje buvo užsikrėtę COVID-19. Jei negaunamos medicininės paslaugos tuo laikotarpiu būtų jų mirties priežastis, mes turbūt matytume 5–7 kartus didesnį perteklinį mirtingumą nei dabar, nes tie žmonės, kurie neturėjo kovido testo, taip pat negavo medicininių paslaugų“, – teigė jis.
Tikimybė mirti padidėja dvigubai, jeigu tu buvai tas žmogus, kuris turėjo teigiamą koronaviruso testą.
„Nesuteiktos paslaugos turės pasekmes, bet panašu, kad tų pasekmių mes dar nematėme, jas matysime ateityje, viskas, ką matėme iki šiol, didžioji tų sąlygotų mirčių yra todėl, kad žmonės užsikrėtė COVID-19“, – situaciją apibendrino Vyriausybės duomenų analitikas A.Šimaitis.
Nesiskiriame daug nuo kitų šalių
Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius komitete kalbėjo, jog perteklinių mirčių kontekste neišsiskiriame iš kitų šalių.
„Yra puiki kovo trečios Oksfordo įrodymais pagrįstos medicinos centro analizė, kurioje analizuotas perteklinis mirtingumas ir yra padaryta standartizacija 100 tūkst. gyventojų per vieną savaitę, mes galime matyti, kad tų šalių, kurios maždaug turi tiek pat registruotų COVID-19 atvejų per 2020 metus, perviršiai yra gana panašūs.
Pavyzdžiui, Olandija yra ta šalis, kur susirgusiųjų skaičius yra panašus, tenkantis milijonui gyentojų, kaip ir Lietuvoje. Čia savaitinis perviršis yra 5,4 proc., o Olandijoje yra 7,2 proc., Izraelyje, kuris turi irgi panašų skaičių – 6,5 proc“, – komentavo V.Kasiulevičius.
Pasak jo, panašūs rodikliai yra ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybės: Lenkijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Kroatijoje ir kitose.
Be to, jo teigimu, šalyse, kurios taikė karantiną visus metus, pavyzdžiui, Australijoje, mirčių per metus mažiau 5 tūkst., Naujojoje Zelandijoje – 2 tūkst.
„Mes tokio karantino neturėjome, turėjome epizodus karantino ir labai švelnius, lyginant su tomis šalimis. Bet tiek to, tai yra politikų reikalas politikuoti ir tą temą eskaluoti nuolat. Jie tai darys ir toliau, nes tai susiję su rinkėjų balsais“, – sakė gydytojas.
Čia savaitinis perviršis yra 5,4 proc., o Olandijoje yra 7,2 proc.
Pasak jo, net jei visi specialistai būtų dirbę visą laiką tik „gyvai“, patys gyventojai nebūtų pasirodę gydymo įstaigose.
„Greičiausiai dalis tų pacientų nebūtų atvykę, nes mes matėme per visą pusmetį, pacientų srautai sumažėjo tiek, kad jie neateidavo į prevencines programas, galime kaltinti šeimos gydytojus, kad jie nepadarė kažko prevencinėse programose, bet fiziškai tų pacientų nebūdavo, jie neidavo, jie sutikdavo kalbėtis telefonu“, – teigė V.Kasiulevičius.
Kai kurie situaciją blogina dirbtinai
Panašią išvadą padarė ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.
Pasak jos, grėsmingiausias šiuo metu yra koronavirusas, su kuriuo ir reikia toliau kovoti.
Iš 4 tūkst. perteklinių mirčių 2021 metais esą daugiau kaip pusę lėmė koronavirusas, o kitos mirtys buvo susijusios su širdies ir kraujotakos, taip pat virškinimo sistemos ligomis.
„Tai tarsi patvirtina prielaidą, kad kovidas nulėmė mums perteklines mirtis. Išlieka pagrindinis tikslas toliau kovoti su epidemija“, – komiteto posėdyje pažymėjo O.Vitkūnienė.
Kalbėdamas apie atliekamus tyrimus, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius atkreipė dėmesį, jog institucijos ar analitikai, skaičiuojantys mirčių perviršį, neretai naudoja skirtingą metodologiją, todėl kyla grėsmė, jog rezultatai nėra tapatūs.
„Kai kurie naudodami skirtingą metodologiją dirbtinai pablogina šitą rodiklį, nes palyginimo bazę pasirenka vienus metus, būtent 2019, kai buvo pats mažiausias mirčių skaičius, <...> gaunama pusantro tūkstančio daugiau perteklinių mirčių.
Todėl reikia būti labai atsargiems, kai lyginame tarpusavyje įvairių tyrėjų duomenis. Mes siūlome, kad negalėtų manipuliuoti statistika, pasirinkti ir lyginti bent trijų metų vidurkį, ką „Eurostatas“ lygina“, – kalbėjo jis.
Didėja paslaugų prieinamumas
Pasak O.Vitkūnienės, šiais metais gerėja nuotolinių ir tiesioginių paslaugų santykis, nuotolinės paslaugos teikiamos daugiausia koronavirusu užsikrėtusiems pacientams, kurie serga namuose.
Jos teigimu, šiuo metu beveik pasiektas 2019 metų kraujotakos sistemos ligų pirminių paslaugų suteikimo lygis. Onkologinių pacientų kovo mėnesį vizitai pas šeimos gydytojus didėjo ir viršijo 2019 metų skaičius
„Ir su stacionaru taip pat yra gerėjanti tendencija dėl visų sveikatos priežiūros sistemos dalyvių pastangų“, – teigė ji.
Seimo narė konservatorė Jurgita Sėjonienė sakė pirmojo karantino metu dirbtinai ribotas planines paslaugas vis tiek vertinanti neigiamai.
„Manau, kad nepridėjo tai jokios naudos nei pacientams, nei pačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, džiaugiuosi, kad ji nėra taikoma“, – kalbėjo politikė.
Taip pat džiaugėsi, jog naujausi tyrimai išsklaidė nuogąstavimus, kad COVID-19 nėra toks pavojingas, o mirčių perviršis atsiranda tik dėl paslaugų neprieinamumo.
