Turi ypatingą požymį
Kalbant apie Lietuvos romų bendruomenę būtina paminėti ir išskirtinį romų kalbos litovska romá dialektą. Lingvistas, romų kalbos specialistas dr. Kirilas Kozhanovas aiškino, jog romų kalba priklauso indų–arijų kalbų grupei. Jo teigimu, kadangi romai Europoje gyvena jau labai seniai ir yra išsidėstę skirtingose vietose, taip pat ir Lietuvoje, ši kalba turi labai daug tarmių.
„Lietuvoje yra ir atskira romų kalbos tarmė, kadangi romai gyveno šiame krašte mažiausiai 300–400 metų ir bendravo tiek su lietuviais, tiek ir su rusais ar lenkais. Be abejo, šią tarmę romai plačiai naudoja ir dabar. Ja kalba keli tūkstančiai žmonių ne tik pačioje Lietuvoje, bet ir šalia Baltarusijos, Kaliningrado sienų“, – dėstė specialistas.
Pasak jo, Lietuvos romai itin meistriškai sugebėjo išsaugoti savo kalbą.
„Jeigu palyginsime romus su karaimais, totoriais, žydais ar kitomis tautomis, kurios gyveno Lietuvoje, jau beveik niekas nebekalba savo kalbomis. Iš žydų jau taip pat beveik nebėra žmonių, kurie dar kalbėtų žydiškai. O romai sugebėjo išsaugoti savo kalbą ir vis dar plačiai ją naudoja“, – pažymėjo K.Kozhanovas.
Jis pridūrė, jog bene visi Lietuvos romai moka mažiausiai po dvi kalbas, kai kurie – ir dar daugiau.
Pasak pašnekovo, ne naujiena, jog Lietuvoje visada gyveno nemažai skirtingų tautų, tačiau būtent apie romų kultūros paveldą žino ypač maža visuomenės dalis.
„Būtent su romais yra taip, kad čia yra toks paveldas, kuris dar neprarastas. Tai yra labai gyva kultūra, ir pabandyti ją išsaugoti yra labai svarbus ir reikalingas darbas“, – aiškino specialistas.
Pats Kirilas šiuo metu gyvena Švedijoje, ir, nors gimė ir užaugo Rusijoje, Lietuva jo gyvenime taip pat užima svarbų vaidmenį. Čia jis Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą, o laisvalaikiu skirdavo laiko ir susitikimams su vietos romų bendruomene.
„Lietuvoje romų kalba yra gal net geriau saugojama, nei Rusijoje. Lietuvoje ji tokia labiau romiška, nesumaišyta“, – pastebėjo jis, – Žmonės čia atviri ir draugiški. Lietuvoje galima daugiau išgirsti apie karą, apie sudėtingą istoriją. Labai daug žmonių prarado savo gimines, ir ne tik prarado, bet ir patys bandė kitiems padėti. Yra tokių žmonių ir Rusijoje, bet Lietuvoje beveik kiekvienas žmogus gali papasakoti tokių dalykų“, – teigė K.Kozhanovas.
Tačiau jis taip pat pripažįsta, kad Lietuvoje į romus iki šiol vyrauja kiek neigiamas požiūris – pasak specialisto, tai lemia kelios priežastys.
„Lietuviai asmeniškai mažai pažįsta romus, dažniausiai žino apie juos iš televizijos, pasakojimų, todėl žmonės bijo. Aš manyčiau, kad ypač 1990-aisiais buvo labai negatyvus požiūris, apie romus labai neigiamai atsiliepė spaudoje, televizijoje, tai tas irgi padarė įtakos.
Yra ir toks istorinis dalykas, nes romai gyveno kiek kitaip, nei dauguma žmonių. Kadangi jie dažniausiai neturėdavo savo namų, gyvendavo palapinėse, keliaudavo su arkliais, tai buvo kiek egzotiškas požiūris į juos. Vis dar nemažai žmonių neturi išsilavinimo, mokykla romams irgi nebuvo prioritetas – gal visa tai daro poveikį ir žmonės dėl to nejaučia tokios pagarbos“, – svarstė K.Kozhanovas.
Tačiau jis džiaugėsi, kad toks požiūris po truputį keičiasi.
„Labai daug žmonių jau eina į mokyklą, gauna ir aukštąjį išsilavinimą. Tai labai svarbu. Reikia, kad visi suprastumėme, kad romai irgi yra žmonės – jie gyvena, bando ir kitiems padėti, tai svarbiausia yra žmogiškas ryšys. Šitos istorijos papildo ir mūsų visos Lietuvos istoriją“, – aiškino kalbininkas.
Tiki, kad paveldą pavyks perduoti ir ateities kartoms
Siekdami išsaugoti nematerialų Lietuvos romų kultūros paveldą, Romų visuomenės centras, Multikultūrinis neformalaus ugdymo centras „Padėk pritapti“ bei Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ėmėsi iniciatyvos – šiuo metu jau kuriamas skaitmeninis Lietuvos romų sakytinės istorijos garso ir vaizdo archyvas.
Ugdymo centro „Padėk pritapti“ veiklų koordinatorė Agnieška Avin tvirtino, kad idėja kurti tokį archyvą kilo iš didelio noro įprasminti romų kalbą ir kultūrą.
„Pernai lapkričio 5 dieną turėjome diskusiją su ekspertais romų kalbos dienos proga. Po jos ne vienam kilo nuostaba, kodėl dar nieko nėra daroma su šios kalbos išsaugojimu Lietuvoje. Todėl galiausiai kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pasiryžome kurti tą iniciatyvą, ir nusprendėme, kad reikėtų suskaitmeninti kalbą, ją įrašyti ir tokiu būdu išsaugoti.
Manau, kad tai labai svarbu ne tik mokslininkams, bet ir visai visuomenei“, – aiškino A.Avin.
Ji džiaugėsi, kad Lietuvos romų bendruomenė į šį projektą įsitraukia ypač noriai.
„Tikslas buvo ir patiems romams padėti suprasti, koks jų kultūrinis paveldas yra svarbus ir įdomus. Juk svarbu parodyti ne tik kalbos, bet ir papasakotų istorijų prasmę. Pavyzdžiui, mums pavyko pakalbinti ir vieną iš paskutiniųjų romų, išgyvenusių Holokaustą. Nors tokių romų surasti jau buvo gana sudėtinga, džiaugiamės, kad vis tik pavyko“, – kalbėjo centro „Padėk pritapti“ atstovė.
A.Avin neabejoja, kad tokia iniciatyva yra ilgalaikė ir bus ypač naudinga ateities kartoms.
„Tikiuosi, kad tai bus pradžia didesnių iniciatyvų ateityje, kad jauni romai ir patys rinks savo šeimas istorijas. Svarbiausia yra parodyti jauniems Lietuvos romams, kad jų kultūrinis paveldas yra vertinamas daugumos visuomenės ir per tai suvokti jo prasmę“, – pažymėjo ji.
Teigiama, jog projekto metu bus renkama unikali etnografinė ir kalbinė medžiaga, įrašant pokalbius litovska romá dialektu. Specialistai ir pati romų bendruomenė nagrinės ir prisimins šeimos ir giminystės ryšius, šeimos istoriją ir Holokausto patirtis, tikėjimą, namų buitį, tradicijas ir papročius.
Pastebi, kad situacija gerėja
Romų bendruomenė dėl kylančių iššūkių glaudžiai bendradarbiauja ir su Vilniaus miesto savivaldybe. Savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus Socialinės integracijos poskyrio vyriausioji specialistė Sondra Jendovickaitė-Krasovska aiškino, jog romų bendruomenės nariai vis dar susiduria su visuomenėje jų atžvilgiu vyraujančiais stereotipais, bet bendra situacija šiek tiek gerėja.
„Tiek suaugusiųjų atžvilgiu, tiek ir vaikų. Pastebime, kad romai yra aktyvūs, bendraujantys ir bendradarbiaujantys su savivaldybe, tas yra labai džiugu. Bendradarbiavimas yra labai reikalingas ir svarbus, nes tai padeda mums organizuoti paslaugas, kurias teikia mūsų partneriai bei pavaldžios įstaigos“, – pažymėjo S.Jendovickaitė-Krasovska.
Jos teigimu, savivaldybė deda nemažai pastangų, kad romų bendruomenė būtų kuo labiau išgirsta ir matoma.
„Jau dvejus metus iš eilės bendradarbiaujame su VšĮ „Sare Roma“, kurie įgyvendina romų integracijos projektą. Projekto rėmuose per metus jie turi apmokyti 10 romų tautybės asmenų darbui kavinėje ir juos įdarbinti, kad suteiktų žmogui „startą“ ir jis galėtų pereiti dirbti kažkur kitur.
Taip pat mūsų skyrius pasirašė sutartis su Lietuvos sakaliukų sąjunga bei visuomeninės organizacijos vaikų ir jaunimo dienos centru „Mūsų nameliai“. Projektų įgyvendinimo laikotarpiu ugdomi, palaikomi ir (ar) atkuriami romų bendruomenės moterų bei mergaičių socialiniai įgūdžiai, kurie padės stiprinti įvairius jų gebėjimus.
Savivaldybės skyriai kuruojantys švietimo klausimus organizuoja savalaikius susitikimus su ugdymo ir pagalbos įstaigomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Skyrių kuruojamos ugdymo įstaigos stengiasi užtikrinti kuo sklandesnę romų tautybės asmenų integraciją, suteikti reikiamą pagalbą, priemones, ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas ugdymuisi, įtraukti į mokyklos bendruomenes mokinius ir jų tėvus, kurti tokią aplinką, kad kiekvienas jaustųsi lygus, tačiau tuo pačiu ir ypatingas. Tam tikslui steigiami papildomi darbuotojų etatai darbui su romų tautybės vaikais. Ypatingai džiugu, kai tokiam darbui pritraukiami romų tautybės asmenys“, – komentavo S.Jendovickaitė-Krasovska.
2015 m. UNESCO paskelbė lapkričio 5-tą Tarptautine romų kalbos diena.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.
