Lyjant lietui kelios dešimtys gyvūnų mylėtojų su savo keturkojais draugais susirinko netoli Seimo. Tarp jų buvo nemažai gyvūnų globos organizacijų narių, veislinių šunų klubų atstovų, atėjo ir visuomenėje žinomų žmonių – tarp jų ir LNK laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė su savo augintiniu.
„Valstybės lygis priklauso nuo to, kaip joje gyvena ir kaip joje saugomos silpniausios grandys. O silpniausios grandys yra moterys, seneliai ir gyvūnai”, – kalbėjo R.Mikelkevičiūtė.
15min.lt inicijuoto piketo dalyviai pakviesti pasirašyti peticiją, kurioje Seimo reikalaujama pritarti minėtai BK pataisai. Peticijoje rašoma: „Šalies įvaizdžiui buvo suduotas stiprus smūgis. Lietuvoje taip pat užvirė diskusijos, kas kaltas, kad šalyje jau nebe pirmą kartą kartojasi Biliūno „Kliudžiau“ istorija.“
Siekiama maksimali bausmė – 4 metai nelaisvės
Šiuo metu Seime yra registruota Baudžiamojo kodekso (BK) pataisa, kuria numatoma griežtinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais: panaikinti galimybę skirti paprastą areštą, o maksimalų laisvės atėmimo laiką prailginti iki ketverių metų. Toks nusikaltimas būtų laikomas apysunkiu ir bauda už jį siektų iki 200 MGL (26 tūkst. Lt).
Dabar už žiaurų elgesį su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas nudvėsė arba buvo suluošintas, arba kankinosi, nusikaltėlis baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų. Ši pataisa parlamentarams bus pateikta šiandien (ketvirtadienį) per vakarinį plenarinį posėdį.
Pataisos atsiradimą paskatino kruvinas įvykis, kai Jurbarko rajono gyventojas Svajūnas Beniukas nuo tilto numetė rusvos spalvos kiemsargį, o jo „žygdarbio" filmuota medžiaga buvo išplatinta internete.
Sulaukėme viso pasaulio reakcijos
Piketo metu šią BK pataisą pateikusi „darbietė“ Dangutė Mikutienė žiniasklaidai teigė, kad jaučia stiprų visuomenės palaikymą siekiant griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais.
„Džiugu, kad visuomenė yra aktyvi – vadinasi, ne viskas yra prarasta. Gėda, kad pastaruoju metu esame taip linksniuojami, šimtai tūkstančių komentarų. Aš gavau apie 300 laiškų iš 11 valstybių – tai rodo, kad žmonėms yra ne vis tiek, kaip elgiamasi su gyvūnais“, – kalbėjo parlamentarė, pati auginanti taksę Lotą, katę Snaigę ir du žiurkėnus.
Politikė teigė, kad į jos siūlomą pataisą kolegos parlamentarai žiūri palankiai. „Man nesmagu, kai garbūs žmonės, kartais ir dvasininkijos atstovai, viešai žiniasklaidoje lygina nelyginamus dalykus – kad tai yra nedarbas, skurdas, žmonės nesijaučia saugiai, yra žudomi stotelėse, o mes rūpinamės gyvūnais“, – tęsė D.Mikutienė.
Sieks peržiūrėti visas gyvūnų globos taisykles
Pasak jos, Seime yra gimusi iniciatyva sudaryti darbo grupę, kuri iš esmės peržiūrėtų visus įstatymus bei savivaldybių taisykles, reglamentuojančias gyvūnų globą, laikymą bei priežiūrą.
„Gyvūnai neretai pas mus patenka sužaloti, juos reikia gydyti, ilgai užtrunka, kol jį grąžini į gyvenimą“, – apie savo veiklą pasakojo gyvūnų globos draugijos „Pifas“ savanorės Aušra, Milda ir Laima. „Norint kurti geresnę visuomenę visų pirma reikia pradėti nuo pačių mažiausių. Jei nesirūpinsim gyvūnėliais, tai kaip galim rūpintis vieni kitais, žmonėmis?“ – paklaustos, kas paskatino tapti „Pifo“ savanorėmis, teigė merginos.
