„Aplinkos apsaugos įstatyme yra numatyta prievolė asmeniui, kuris padarė žalą, atkurti būklę ir siūlyti priemones. Jis (juridinis asmuo, – red.) puikiai žino, kokias nuotekas ir teršalus leido. Turbūt geriau už prokurorus žino, kiek laiko tai įvyko. (…) Iš jų kažkokio konkretaus pasiūlymo tikrai nesame gavę“, – 15min kalbėjo ji.
Komentuodama „Grigeo Klaipėda“ prašymą paskaičiuoti žalos gamtai dydį, viceministrė pažymėjo, kad tai priklausys nuo bendrovės atvirumo. Jos teigimu, įmonė turi viešai atskleisti, kiek laiko ir kokios sudėties nuotekos buvo leidžiamos.
„Yra ta formulė, pagal kurią yra skaičiuojama žala, bet jai reikalingi skaičiai. Kiek laiko vyko pažeidimas, kiek teršalų buvo išleista ir tokiu atveju, turint visus duomenis, galime paskaičiuoti. Kol kas visų duomenų neturime. Būtų labai malonu, jeigu jie tikrai galėtų pasakyti, įsivertinę savo dokumentus, praktikas, situaciją, kiek vis dėlto vyko teršimas. Tada turbūt procesai pagreitėtų“, – teigė J.Grigaravičienė.
Kokia šiuo metu yra preliminari suma, viceministrė paminėti nenorėjo dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo.
Nori atlyginti žalą gamtai
Ketvirtadienį „Grigeo Klaipėda“ išplatino pranešimą spaudai teigdama, kad kreipiasi į aplinkosaugininkus prašydama patvirtinti bendrovei taikytiną aplinkos atkūrimo priemonių planą arba paskaičiuoti reikiamą sumą atlyginti žalą gamtai.
„Kaip jau minėjome anksčiau, nebėgame ir nebėgsime nuo atsakomybės, jaučiame pareigą atlyginti padarytą žalą. Tikimės Aplinkos apsaugos departamento bei kitų atsakingų institucijų bendradarbiavimo, kad kaip galima greičiau būtų atkurta pirminė aplinkos būklė“, – pranešime cituojamas „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius T.Eikinas.
„Esame atviri, tad bendradarbiaujame su prokuratūra, teikiame visą reikiamą informaciją bei pagalbą. Taip pat šiuo metu rengiame aplinkosaugos priemonių planą, kad panašūs atvejai nepasikartotų“, – pridėjo T.Eikinas.
Penktadienį vadovas 15min taip pat pridėjo, kad į aplinkosaugininkus kreipiasi neatsitiktinai, prašymas pateiktas remiantis Aplinkos apsaugos įstatymu.
„Aplinkos apsaugos įstatyme numatyta, kad gavęs informaciją apie padarytą žalą aplinkai, regioninis aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) privalo imtis veiksmų nustatyti žalą aplinkai, nustatyti padariusį žalą aplinkai ūkio subjektą, atlikti neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimą, nuspręsti, kokios aplinkos atkūrimo priemonės turi būti taikomos, reikalauti, kad ūkio subjektas vykdytų aplinkos atkūrimo priemones, ir kontroliuoti aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą“, – sakė jis.
Ketvirtadienį dargi buvo pranešta, kad prokuratūra plečia įtariamųjų sąrašą. Šiuo metu, anot LRT radijo, iš viso įtarimai pareikšti pačiai įmonei ir 6 asmenims.
„Trys prisidėjo, jų skaičius turėtų augti, jis nėra galutinis“, – BNS ketvirtadienį sakė Klaipėdos prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.
Šiuo metu tyrime iš viso įtariami šeši fiziniai asmenys, iš kurių keturi – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo, du – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje.
