„Iš tikro ta kardomoji priemonė labai apsunkina darbo santykius, komandiruotes ir keliones. Turim savo įmones šalia esančioje Latvijoje, reikalingas išvažiavimas, reikalinga greit išvažiuoti, ryte išvažiuoju, vakare grįžtu. (...) Tas pats Lenkija. Arba skrydis, vieną dieną išskrendi, kitą grįžti. Ta priemonė labai stipriai apriboja verslą“, – pirmadienį Šiaulių apygardos teismui sakė G.Pangonis.
Jis teigė žinantis visas suplanuotas teismo posėdžių datas šioje byloje, tad tuo metu kelionių neplanuojantis ir posėdžiuose dalyvaus.
„Tokios situacijos nebus, nes jeigu aš nedalyvausiu, teismas gali priimt atitinkamą sprendimą. Dabar prašyčiau panaikinti kardomąją priemonę – tai apsunkina verslą, keliones, apkrauna ir patį teismą“, – sakė jis.
Šiuo metu prieš kelionę G.Pangonis turėdavo gauti teismo leidimą išvykti.
Prašymą panaikinti kardomąją priemonę rugsėjo 1 dieną teismui pateikė G.Pangonio advokatas Linas Belevičius.
Bylą kuruojanti prokurorė Gina Skersinskytė teismo prašė prašymo netenkinti, nes bylos nagrinėjimas nėra baigtas, o G.Pangonio dalyvavimas yra būtinas.
„Kaip nurodo G.Pangonis ir gynėjas, jam tenka išvykti dažnai. Manytume, kad šita kardomoji priemonė drausmina. Prašome netenkinti“, – teigė prokurorė.
Šiaulių apygardos teismas sprendimą skelbs rugsėjo 19 dieną.
Šiame teisme nagrinėjama Karšių marių tarša kaltinamos įmonės „Grigeo Klaipėda“ baudžiamoji byla.
Baudžiamojoje byloje įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir G.Pangoniui bei Klaipėdos įmonės vadovui Tomui Eikinui ir kitiems asmenims pareikšti kaltinamai dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
Anot prokuratūros, kaltinamieji, būdami valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami turtinės ir kitos asmeninės naudos, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marioms, Baltijos jūros vandeniui, moliuskams, vėžiagyviams, žuvims ir galimai didelė žala paukščiams ir gyvūnams.
„Grigeo Klaipėda“ kaltinama tuo, kad nuo 2012 metų sausio iki 2020 metų sausio netinkamai naudojo Dumpių nuotekų valymo įrenginius – jie veikė neefektyviai ir buvo nepajėgūs išvalyti visų nuotekų. Į paviršinius vandens telkinius išleidžiamose nuotekose teršalai viršijo nustatytas ribas, didelė dalis nuotekų buvo išleidžiamos jų biologiškai nevalius.
Byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
