Spalio 18 d. įvykusiame teisiamajame posėdyje minėtos bendrovės įgaliotas atstovas teismui pateikė 51 puslapyje surašytus argumentus, kuriais vadovaujantis jis teismo prašo baudžiamąją bylą gražinti prokurorams, kad būtų pašalinti, gynėjo žodžiais, kaltinamajame akte esantys trūkumai. Kiti advokatai kolegos tokiam prašymui pritarė. Jie teigė, kad šios bylos kaltinamajame akte esantys trūkumai gali trukdyti teismui objektyviai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą.
Įtarė piktnaudžiavimą proceso teise
Valstybiniai kaltintojai teismo prašė AB „Grigeo Klaipėda“ atstovo prašymą atmesti, jų teigimu, gynėjai neturėtų piktnaudžiauti proceso teise.
Civilinį ieškinį šioje byloje palaikanti Aplinkos apsaugos departamento atstovė kaltinamųjų gynėjų argumentus pavadino interpretacijomis, ji teigė, kad advokato prašymo bylą grąžinti prokurorams nepalaiko.
Bendrovės atstovo advokato prašymą išnagrinėjęs teismas nurodė, kad Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis, kadangi išsamiai šie duomenys yra analizuojami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą ir juos įvertinus teismas priima galutinį sprendimą, motyvuodamas, kodėl sprendimą grindžia vienais ar kitais įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu prokuroras turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimą. Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą. Be to, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kvalifikaciją.
Teismas nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Be to, teismas taip pat turi teisę teisminio bylos nagrinėjimo metu prašyti prokuroro patikslinti ar paaiškinti tam tikras kaltinime nurodytas aplinkybes, gali įpareigoti prokurorą pateikti papildomus duomenis.
Kliūčių nagrinėti teisme – nenustatyta
Nutartyje konstatuojama, kad perduoti bylą prokurorui teismas gali bylos parengimo nagrinėti stadijoje arba bylos nagrinėjimo teisme metu. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota teismui 2022 m. vasario 14. d. nutartimi, nenustačius kliūčių nagrinėti bylą teisme. Bylos nagrinėjimas iš esmės dar nepradėtas. Bendrovės atstovo advokato prašymo teismas netenkino.
Ši byla turėjo būti pradėta nagrinėti dar rugsėjo 13 dieną, tačiau tada AB „Grigeo Klaipėda“ atstovas advokatas teismo paprašė, kad šis byloje paskirtų atsarginį teisėją, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Minėtos bendrovės atstovas savo prašyme pabrėžė, kad atsarginio teisėjo institutas padeda užtikrinti sklandžią bylos nagrinėjimo eigą, užkirsti kelią bylos nagrinėjimo delsimui.
Atstovas pažymėjo ir tai, kad atsarginis teisėjas byloje turi būti skiriamas tais atvejais, kai byla yra sudėtinga, jai išnagrinėti reikia daug laiko, o atsarginio teisėjo nepaskyrimas dėl objektyvių ir individualių susiklosčiusių aplinkybių gali turėti įtakos bylos nagrinėjimo delsimui. Advokatas priminė, kad šioje byloje dalyvauja didelis skaičius proceso dalyvių, byloje yra 14 specialistų išvadų, dėl kuriose nustatytų faktų ir išvadų bus apklausiami bylą nagrinėjančio teismo posėdžiuose jas pateikę specialistai, kt. Atstovo žodžiais, būtent tokia situacija yra susiklosčiusi šioje byloje ir tai, anot jo, sudaro pagrindą paskirti atsarginį teisėją. Šį teismui pateiktą prašymą palaikė dauguma dalis proceso dalyvių. Priimta neskundžiama nutartimi teismas akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atstovo advokato prašymo dėl atsarginio teisėjo paskyrimo netenkino.
Šioje 109 tomus sudarančioje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų. Į pirmąjį teisiamąjį posėdį buvo pašaukti kaltinamieji ir jų gynėjai, valstybinis kaltintojas, civilinio ieškovo – Aplinkos apsaugos departamento – atstovas.
Byloje – per 20 tūkst. dokumentų
Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys bendrovės prezidentas Gintautas Pangonis, dabartinis bendrovės generalinis direktorius Tomas Eikinas, bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.
Įmonės teritorijoje atliktų kratų bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų pareigūnams pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius bei gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis. Prokurorui reikalaujant nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas. Bendrovėje buvo pradėti ir gamtosauginiai patikrinimai. Neilgai trukus apie šį tyrimą buvo informuota ir visuomenė.
Šio išskirtinio ikiteisminio tyrimo specialią tyrimo grupę sudarė – du Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorai bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos tyrėjai.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
Artimiausias teisiamasis posėdis paskirtas gruodžio 13 d., 9.15 val.
„Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas:
„Nepaisant susirūpinimą keliančių faktinių neatitikimų ir daugybės esminių procesinių pažeidimų, bendrovė ir toliau tikisi objektyvaus ir teisingo teismo proceso.
Dėl taršos incidento prisiėmėme atsakomybę. Investuojame ir toliau tęsime investicijas į aplinkos atkūrimo priemones, kurios leis iš Kuršių marių pašalinti visus bendrovei inkriminuojamus teršalus. Tačiau mūsų pagrįstą susirūpinimą kelia tai, kad prokuratūros pareikštuose kaltinimuose iki šiol vyrauja daugybė esminių faktinių ir teisinių prieštaravimų – dėl nenustatyto neigiamo reikšmingo poveikio aplinkai fakto, kuris yra privaloma sąlyga baudžiamajai atsakomybei, realaus taršos masto, vien teoriniais skaičiavimais paremto civilinio ieškinio, viena kitoms prieštaraujančių specialistų išvadų, taip pat išvadų, kurios neturėtų būti naudojamos byloje.
Taip pat nėra aiškaus atsakymo ir dėl bendrovei padarytos reputacinės žalos, kai paties teismo sprendimu tretiesiems asmenims buvo neteisėtai atskleisti bylos duomenys, kurių atskleidimą draudžia įstatymas.
„Grigeo Klaipėda“ šių metų vasarį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Šiaulių apygardos teismą dėl nutekintų jautrių ikiteisminio tyrimo duomenų, po to kai dar iki pirmojo teismo posėdžio žiniasklaidoje buvo paviešintas bylos kaltinamasis aktas. Teisininkų vertinimu, taip be leidimo buvo atskleista privati asmenų informacija ir pažeista nekaltumo prezumpcija.“
