2020 01 23

„Grigeo Klaipėda“ demaskavimas – ne pabaiga: kas dar skleidžia dvoką Klaipėdoje?

Apnuoginus daug metų gudriai maskuotą įtariamą „Grigeo Klaipėda“ aferą, kaip apeiti valymo įrenginius ir nevalytas toksiškas nuotekas išleisti į švaraus vandens kolektorius, klaipėdiečiai dar negali lengviau atsidusti. Nei už miestą be smarvės kovojantys visuomenininkai, nei aplinkosaugininkai netiki, kad nukreipus „Grigeo Klaipėda“ nuotekas į bendrovės „Klaipėdos vanduo“ valymo įrenginius smarvės nebeliks. „Dumpių ketvertu“ vadinamos už miesto įsikūrusios įmonės „Branda LT“, „Grigeo Klaipėda“, „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kartu viršija leistinas kvapų normas. Įpareigojimų joms tvarkytis su miestiečius varginančiais kvapais tik daugės: higienos normos po ketverių metų bus dar griežtesnės.
Eitynių akimirka
Klaipėdiečiai, pavargę nuo metų metus kamuojamos smarvės, buvo išėję ir į gatves. / 15min nuotr.

„Nesame naivūs, suprantame, kad smarvės problema mieste nėra išspręsta. Tikėtina, kad ji sumažės, tačiau tikrai nebus taip, kad neliks jos. Be to, šaltuoju metų laiku jos ir taip intensyviai nejautėme. Labiausiai problema išryškėdavo vasarą“, – teigė aktyvi uostamiesčio visuomenininkė Ligita Girskienė, ne kartą valdžios dėmesio prašiusi baksnodama pirštu į miestą dusinančias įmones.

Jai antrino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.

„Reikia pažymėti, kad absoliutaus kvapo nulio ir nebūna. Dabar matome, kad intensyviausias kvapas atskirai vertinant įmones sklinda iš „Branda LT“. Vertinant visas keturias Dumpių įmones suminė kvapų koncentracija ore viršijo leidžiamą normą – 8 europinius vienetus (8 OUE/m3). Tačiau reikia pažymėti, kad net vieną europinį vienetą gali užuosti maždaug pusė žmonių populiacijos“, – kalbėjo specialistė. Ji pažymėjo, kad pietinėje miesto dalyje jau yra gyventojų, kurie pagal sklindantį kvapą gali tiksliai identifikuoti, kuri iš šių keturių bendrovių smardina.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nuotr./Kvapų modeliavimo žemėlapis parodė, kur Dumpiuose sklinda intensyviausias kvapas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nuotr./Kvapų modeliavimo žemėlapis parodė, kur Dumpiuose sklinda intensyviausias kvapas

Nuo 2024-ųjų leidžiama kvapų koncentracija ore bus mažinama iki 5 europinių vienetų. Tokia sugriežtinta higienos norma įpareigos bendroves dar labiau tvarkytis, o specialistams suteiks galimybę bausti pažeidėjus.

Gegužę planuojama atlikti naują kvapų sklaidos modeliavimą, kuris parodys, kaip situacija Dumpiuose pasikeitė per dvejus metus.

Priekaištai – visam ketvertui

Už Klaipėdą be smarvės kovojančių klaipėdiečių atkaklumas davė vaisių: „Grigeo Klaipėda“ bendrovės valymo įrenginiuose sausio 7-osios naktį surengta slapta prokuratūros ir aplinkosaugininkų operacija atskleidė įtariamą didelio masto aferą, kai nevalytos nuotekos apeidavo pačios bendrovės valymo įrenginius ir ištekėdavo į kolektorių, kuriuo tekėjo jau švarios „Klaipėdos vandens“ nuotekos.

Operacijos dalyviai vėliau žurnalistams pasakojo, kaip nustatė, kad nuotekos nevalomos. Atitekančios nuotekos buvo nudažytos, tačiau jos į biologinio valymo įrenginius neatitekėjo. Po visą naktį trukusios operacijos „vamzdžių raizgalynėje“ pavyko aptikti, kaip nešvarios nuotekos patekdavo į kolektorių su švariu vandeniu, vedančiu į Kuršių marias.

Visuomenininkai ne kartą kėlė klausimą, kaip fabrikas vis giriasi augančiais pajėgumais, tačiau nuotekų nedaugėja. Dabar jau aiškėja, kad „Grigeo Klaipėda“ turimi valymo įrenginiai galėjo būti nepajėgūs išvalyti viso atitekančio nuotekų kiekio.

„Dabar šias nuotekas valys „Klaipėdos vanduo“, bet ir jie nesutvarkę savo problemų, vis vėluojama uždengti 3 gravitacinius tankintuvus. Dabar, kiek žinau, darbai nukelti vėl, o vasara artėja. Dumpių sąvartyne kvapą skleidžia pats kaupas, filtratai. „Branda LT“ aikštelės taip pat skleidžia nepakeliamą kvapą“, – vardijo L.Girskienė.

Darbai vėluoja

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovai dar rudenį skelbė uždengsiantys tris gravitacinius dumblo tankintuvus. Taip pat žadama sumontuoti juose oro surinkimo bei valymo sistemą, kurią prijungs prie veikiančių oro valymo įrenginių. Darbai, skaičiuojama, turėtų kainuoti apie 120 tūkst. eurų. Planuota juos atlikti pernai, tačiau procesas užsitęsė. Dabar niekas negali pasakyti, kada jie bus baigti.

A.Jašinskienės/15min.lt nuotr./Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo įrenginiai
A.Jašinskienės/15min.lt nuotr./Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo įrenginiai

Kaip informuoja pati bendrovė, dar viena planuojama priemonė – smėliagaudžių ir pirminių radialinių nusodintuvų uždengimas. Tačiau šios priemonės įgyvendinimas gali kainuoti 5–6 milijonus eurų. Neslepiama, kad už tai susimokėti gali tekti visiems bendrovės klientams.

Kaip skelbiama bendrovės svetainėje, per pastaruosius dešimt metų „Klaipėdos vanduo“ į kvapų mažinimą investavo 20,84 mln. eurų.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Dumpių sąvartynas kritikos strėlių iš gyventojų gavo dėl nemalonius kvapus skleidžiančių mechaninio atliekų apdorojimo įrenginių, išrūšiuotų ir deginimui „Fortum“ jėgainėje paruoštų atliekų konteinerių.

Aurelijos Jašinskienės/15min nuotr./Dumpių sąvartynas Klaipėdos rajone
Aurelijos Jašinskienės/15min nuotr./Dumpių sąvartynas Klaipėdos rajone

Ir kvapų modeliavimas parodė, kad intensyviausias kvapas jaučiamas iš sandėliavimo aikštelės. Kasdien iš regiono suvežamos atliekos, kurios konteineriuose guli ir po dvi savaites.

KRATC skelbė įdiegusi nemažai priemonių: kvapai šalinami probiotikais, ozonatoriumi, „AirBorn“ technologija, kai kvapų šaltiniai purškiami vandens dulksna su neutralizuojančiais preparatais. Viliamasi, kad tai bus matoma ir atlikus naują kvapų modeliavimo tyrimą Dumpiuose.

Smardintojas skundžia baudas

Atliekų kompostavimu Dumpiuose nuo 2013-ųjų užsiimanti bendrovė „Branda LT“ minima kaip labiausiai kvapų intensyvumu išsiskirianti vadinamojo „Dumpių ketverto“ įmonė. Joje nustatytas kvapas siekė net 9 europinius vienetus.

Dėl šios įmonės veiklos, nenoro įgyvendinti kvapus mažinančių priemonių Klaipėdos vadovai prieš ketverius metus kreipėsi ir į Vyriausybę.

Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr./Bendrovė „Branda LT“ jau kelerius metus siutina klaipėdiečius ir aplinkinių kaimų gyventojus dėl nemalonaus kvapo.
Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr./Bendrovė „Branda LT“ jau kelerius metus siutina klaipėdiečius ir aplinkinių kaimų gyventojus dėl nemalonaus kvapo.

Kai prie šios įmonės tvoros kartu su nepatenkintais Ketvergių, Gručeikių, Toleikių kaimų, Klaipėdos gyventojais kelis kartus lankėsi ir 15min žurnalistė, šiltuoju metų laiku buvo jaučiamas labai intensyvus, sunkiai ištveriamas sugedusio maisto kvapas. Čia suvežami gendantys maisto produktai, medienos, žaliosios atliekos ir gaminamas kompostas.

Ketvergių ir gretimų kaimų gyventojai tada skundėsi negalintys atidaryti langų, apie vakarojimą terasose esą negali būti ir kalbos. Kai kurie buvo dar atviresni ir pasakojo apie baimę kviestis svečius į namus.

Dėl šios įmonės gauta daugybė skundų. Praėjusiais metais ją tikrinę Aplinkos apsaugos departamento specialistai nustatė, kad aikštelėje laikomos 4438 tonos atliekų, kai pagal leidimą galima tik 2070. Rasta ir kitų pažeidimų: komposto gamintojai nesilaikė įpareigojimo bioskaidžias atliekas į kaupus sukrauti per 3 darbo dienas, džiovintą nuotekų dumblą iš „Klaipėdos vandens“ priėmė negavus mikrobiologinių-parazitologinių jo tyrimo protokolų, priimtų pelenų iš „Philip Morris Lietuva“ chromo kiekis viršijo leistinas koncentracijas.

Tačiau bendrovė, kaip ir ankstesnėse bylose, bandė užginčyti skirtą 300 eurų baudą teigdama, jog atliekomis turi būti laikomos tik tos, kurios dar nėra pradėtos naudoti arba nėra apdorotos. Patikrinimo metu esą atliekomis buvo galima laikyti tik 1838 tonas, o visa kita jau buvo kompostas. Tačiau teismas bendrovės pretenziją atmetė.

Smarvė – ne tik iš Dumpių

Klaipėdiečių, siekiančių kvėpuoti sodriais kvapais nepersmelktu oru, rūpesčiai neapsiriboja tik Dumpiais.

Pietinės miesto dalies gyventojai skundžiasi ir kvapais, sklindančiais iš laikinojoje ekonominėje zonoje veikiančios bendrovės „Mestilla“. Iš rapsų aliejaus biodyzeliną gaminančios įmonės skleidžiamas kvapas, kaip pasakoja pietinėje miesto dalyje gyvenantys klaipėdiečiai, tik iš pradžių gali atrodyti malonus. Ilgainiui jis pasidaro įkyrus.

Tiesa, pati bendrovė tikina, kad jų teritorijoje jokio kvapo nejaučiama. Apeliuojama, jog Klaipėdos LEZ yra ir daugiau aliejų perdirbančių bendrovių.

Smeltės kvartalo gyventojai labiau kenčia ne nuo prasto kvapo, o nuo nuolatinio triukšmo, kurį kelia metalą kraunanti bendrovė „Kaminera“, „Lietuvos geležinkeliai“. „Klaipėdos Šanchajus“, – taip pramintas šis kvartalas. Netgi pasigirdo siūlymų kvartalą paskelbti triukšmo prevencijos zona.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./„Klasco“ kritikuota dėl vykdomos atviros krovos miesto centre
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./„Klasco“ kritikuota dėl vykdomos atviros krovos miesto centre

Miesto centrinės dalies gyventojai pastaraisiais metais kenčia dėl dulkių, kurios, kaip įtariama, kyla dėl krovos bendrovės „Klasco“ veiklos. Rudenį čia apsilankęs miesto meras Vytautas Grubliauskas ir vėl turėjo priekaištų matydamas atvirai kraunamų krovinių „kopas“.

Vitės kvartalo gyventojai, pašonėje turėdami uostą, prieš kelis mėnesius buvo šokiruoti išgirdę apie dirvožemio taršą chromu. Šioje istorijoje dar nesurinkti visi atsakymai ir žmonėms nepaaiškinta, iš kur tas chromas atsirado.

Šiaurinės miesto dalies gyventojai dar prieš kelias savaites intensyviai skambino institucijoms dėl intensyvaus kvapo iš „Klaipėdos naftos“ teritorijos.

A.Šlepetienė pasakojo, kad nusiskundimų gaunama, kai kraunamas mazutas. „Jie turi rekuperatorių šviesiems naftos produktams, reikia tvarkytis su tamsiais produktais“, – pridūrė pašnekovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis