Ketvirtadienį pas Klaipėdos merą rinkosi aplinkosaugininkai, naujasis „Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas. Pasitarimas vyko kone tuo pačiu metu, kaip ir „Grigeo“ prezidento Gintauto Pangonio spaudos konferencija Vilniuje.
Gruodį „Grigeo Klaipėdai“ vadovauti ėmęs T.Eikinas po pasitarimo, kuris vyko už uždarų durų, buvo lakoniškas. Anot jo, atliekamas vidinis tyrimas. Manoma, kad nuotekos mechaniniu būdu buvo išvalomos, tačiau ne visos pasiekdavo biologinio valymo įrenginius.
„Pagrindas tyrimui yra – vykdomas ikiteisminis tyrimas“, – buvo lakoniškas direktorius. Anot jo, išsiaiškinta, kad visos nuotekos pasiekdavo mechaninio valymo įrenginius, kuriuose nusėsdavo dumblas. Tačiau koks tolimesnis nuotekų kelias – ar jos pasiekdavo biologinio valymo įrenginius, ar ne, aiškinamasi.
Jis pats tikino nematęs jokios galimos sklendės ir neturintis apie tai informacijos.
„Grigeo“ vadovas G.Pangonis Vilniuje pripažino, kad mechaniškai išvalytos nuotekos dažnai nepasiekdavo biologinio valymo įrenginių ir buvo nukreipiamos į avarinio nuleidimo vamzdį.
„Pamatyti buvo sunku“
Buvęs ilgametis „Klaipėdos vandens“ vadovas, šiuo metu uostamiesčio savivaldybėje mero patarėju dirbantis Leonas Makūnas iš to, ką girdėjo iš prokurorų ir spaudoje, bandė nubraižyti schemą, kaip galėjo nevalytos nuotekos patekti į marias.
Anot jo, „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valykla anksčiau priklausė bendrovei „Klaipėdos vanduo“. Čia buvo vadinami keturi vandens „nusėsdintuvai“. „Kiek žinau, bendrovė dabar turi vieną ar du „nusėsdintuvus“, kitose kaupyklose yra biologinė valykla“, – aiškino jis.
Manoma, kad nuotekos galėjo būti apvalomos mechaniniu būdu, tačiau ne visos pasiekdavo biologinę valyklą. Tokių nuotekų srautas pasiekdavo „Klaipėdos vandens“ kolektorių, kuriame tekėjo jau išvalytas vanduo.
„Klaipėdos vanduo“ vandens tyrimus atlieka pačioje valykloje, sukontroliuoja, koks vanduo išteka jau po valymo. Tačiau, anot L.Makūno, vėlesniame kelyje vanduo jau nebuvo tiriamas.
Aplinkosaugininkai tyrimus atlikdavo jau mariose.
Anot L. Makūno, nepastebėti papildomo nuotekų srauto buvo tikrai galima. Išvalyto vandens kolektorius yra 180 cm pločio ir 200 cm aukščio.
Dabar skaičiuojama, kad „Grigeo Klaipėda“ nuotekos galėjo sudaryti apie 5-7 proc. visų miesto nuotekų.
„Tie srautai yra nevienodi, būna ir lietingų dienų. Pamatyti tikrai buvo neįmanoma, ypač jei viskas vyko naktį. Atitekėjusios nuotekos atsiskiedė jau su išvalytu vandeniu. Išvalytas vanduo buvo kur kas švaresnis nei Kuršių marių vanduo“, – kalbėjo L.Makūnas. Prokurorai teigė, jog „Grigeo Klaipėda“ nuotekų tarša galėjo viršyti normas 100-150 kartų. Įvertinęs galimą atsiskiedimo faktorių, L.Makūnas darė prielaidą, jog į marias galėjo tekėti vanduo, kurio tarša leistinas normas viršijo 5 kartus.
Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos vadovas Romualdas Dužinas sakė, kad pernai „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų mėginių tyrimai buvo atliekami šešis kartus. Tiesa, jis pripažino, kad visais atvejais teisės aktai įpareigojo juos informuoti bendrovę iš anksto apie patikrinimus.
Reikalaus nuotraukų
Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai reikalaus atlikti išsamius geodezinius tyrimus. Tikimasi, kad taip bus nustatyta, kurioje vietoje nevalytos nuotekos galėjo patekti į marias.
„Būtų korektiška, kad pati bendrovė ir finansuotų tokį tyrimą valstybės užsakymu“, – sakė Klaipėdos meras V.Grubliauskas.
Meras tikino besitikintis, jog „Grigeo Klaipėda“ nebesijungs prie savo vandenvalos įrenginių Dumpiuose.
Anot L.Makūno, geodezijos studija leistų matyti ir kaltuosius. „Jei toks vamzdis galėjo būti „Klaipėdos vandens“ teritorijoje, tada būtų galima galvoti apie kaltuosius. Jei tai buvo „Grigeo“ teritorijoje ar kažkokioje kitoje vietoje: kas galėjo pamatyti?“ – retoriškai klausė valdininkas.
V.Grubliauskas, po kilusio skandalo skubiai nutraukęs atostogas, reikalavo, kad visuomenei būtų teikiama daugiau informacijos ir iš karto.
Jis priminė, jog pats kreipėsi į prokuratūrą dėl galimos taršos mieste.
Paklaustas, kaip vertina kaltinimus, jog „Grigeo“ rėmė mero žmonos Ingos Grubliauskienės vadovaujamą Klaipėdos Pilies džiazo festivalį, uostamiesčio vadovas atrėžė: „Į tokio lygio džiazavimą nesileisiu, tai pranoksta fantazijos ribas“.
Melnragėje gyvenantis meras ir toliau žada maudytis jūroje. „Tiesą sakant, į tualetinio popieriaus etiketes nesidairau. Dabar turbūt atkreipsiu dėmesį“, – į klausimą, ar dar pirks „Gritės“ produkciją, atsakė Klaipėdos vadovas.
