Vyriausybė lėšų skyrimą iš Vyriausybės rezervo svarstys kitą trečiadienį.
Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spaudai Ignė Rotautaitė-Pukenė BNS sakė, kad pinigai reikalingi sumokėti už privačių ekspertų paslaugas.
„Toms ekspertų paslaugoms pirkti, kurių neteikia valstybinės ekspertinės įmonės“, – BNS sakė prokuratūros atstovė. Ji nedetalizavo, kokių ekspertų paslaugų reikia tyrimui.
Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė sausį teigė, ikiteisminio tyrimo apimtis didelė, todėl jį atliekanti grupė buvo išplėsta, pagalbą prokurorams teikia ir aplinkosaugininkai bei kiti specialistai, nes sukaupta daug įvairių dokumentų ir duomenų.
Prokuratūra nuo sausio pradžios atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos „Grigeo Klaipėda“ taršos į Kuršių marias. Įtarimai vasario viduryje pareikšti įmonei ir septyniems fiziniams asmenims, tarp jų – ir „Grigeo“ vadovui Gintautui Pangoniui bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovui Tomui Eikinui, dirbančiam nuo pernai gruodžio.
Pasak I. Rotautaitės-Pukenės, įtariamųjų skaičius iki šiol nepakitęs.
Pasak „Grigeo Klaipėdos“ komisijos tyrimo išvadų, sprendimai, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vandens“ tinklus, didžiąja dalimi priimti tuo metu, kai įmonei vadovavo Vidas Beržonskis, o gamybos vadovu buvo Jonas Garalis.
Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra sakęs, kad žala gamtai dėl „Grigeo Klaipėdos“ taršos gali siekti 60 mln. eurų.
