Vyriausybės pasitarime 2018-ųjų pabaigoje buvo aptarti Klaipėdos gyventojų skundai dėl smarvės mieste. Vyriausybė išdalijo daug pavedimų ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms.
Ministerijoms buvo pavesta parengti įstatymo projektus, kurie sugriežtintų kontrolę ir atsakomybę už pažeidimus. Projektai buvo parengti pernai, tačiau iki šiol nėra priimti, Seime vyksta jų svarstymas.
Taip pat Vyriausybė prieš daugiau nei metus siūlė, kad dabar nevalytų nuotekų išleidimu į Kuršių marias įtariama įmonė „Grigeo Klaipėda“ nuotekas valytų ne nuosavuose, o miesto įrenginiuose.
„Inicijuoti sprendimo dėl „Grigeo Klaipėda“ gamybinių nuotekų išleidimo į Klaipėdos miesto nuotekų surinkimo sistemą, atsisakant šiuo metu „Grigeo Klaipėda“ eksploatuojamų gamybinių nuotekų valymo įrenginių, priėmimą“, – rašoma 2018-ųjų gruodžio 19 dienos Vyriausybės pasitarimo protokole.
Toks siūlymas buvo pateiktas Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėms, savivaldybių įmonei „Klaipėdos vanduo“, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Aplinkos ministerijai ir bendrovei „Grigeo Klaipėda“, kuriai pasitarime atstovavo pats grupės prezidentas G.Pangonis. Vis dėlto visa tai taip ir nebuvo įgyvendinta.
2018-ųjų pabaigoje buvo nuspręsta Vyriausybės vardu kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl gautos medžiagos, susijusios su valstybės institucijų neveiklumu aplinkosaugos ir valstybinės žemės naudojimo srityse, galima suinteresuotų verslo grupių įtaka institucijoms, korupcija išduodant leidimus ir tiriant pažeidimus.
O aplinkos ir žemės ūkio ministrams buvo pavesta atlikti vidinius tarnybinius tyrimus dėl galimo atsakingų asmenų neveikimo.
Vis dėlto, Generalinės prokuratūros teigimu, šis Vyriausybės kreipimasis nesusijęs su dabartiniu prokurorų tyrimu dėl „Grigeo Klaipėdos“ vykdomos Kuršių marių taršos. Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės, prieš metus išnagrinėjus Vyriausybės pateiktus dokumentus buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir pradėti ikiteisminį tyrimą.
Vyriausybės kanceliarija: įmonės veikla sunkiai kontroliuojama
15min klausė Vyriausybės kanceliarijos, kodėl dar 2018-ųjų pabaigoje atsirado siūlymas „Grigeo Klaipėdai“ nuotekas valyti miesto, o ne nuosavuose įrenginiuose ir ar tai reiškia, kad Vyriausybė jau tuo metu turėjo įtarimų dėl įmonės veiklos.
Vyriausybės kanceliarija teigė, kad siūlymas atsirado siekiant sumažinti aplinkosauginę riziką.
„Inicijavimas vyko atsižvelgiant į Klaipėdos bendruomenių pateiktą informaciją. <...> „Grigeo Klaipėda“ veikla yra sunkiai kontroliuojama, vietoj dviejų taršos šaltinių atsirastų vienas, kuris lengviau būtų kontroliuojamas, būtų sumažinta aplinkosauginė rizika“, – rašoma Vyriausybės kanceliarijos atsakyme.
Turėti du valymo įrenginius vienam mieste – nesąmonė
Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas 15min teigė, kad prieš metus priimtas Vyriausybės sprendimas nebuvo susijęs su įtarimais dėl nevalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias. Pasak jo, sprendimas atsirado dėl to, kad buvo suprasta, jog turėti du taršos šaltinius viename mieste yra nelogiška ir reikia ieškoti būdų, kaip vieno įrenginio atsisakyti.
„Visi suprato, kad vienam mieste du valymo įrenginiai yra nesąmonė, dideli valymo įrenginiai, dideli taršos šaltiniai, papildomi kontrolės kaštai ir visa kita. Ir nepriklausomai nuo to, ar jie tinkamai išvalo nuotekas, ar netinkamai, kvapų problema yra lygiai tokia pati“, – kalbėjo R.Sakalauskas.
Be to, pasak jo, problemų dėl „Grigeo Klaipėdos“ buvo ir daugiau: „Pakankamai dažnai buvo nustatomi išleidžiamų nuotekų užterštumo viršijimai irgi. Čia vienas iš tų motyvų, kodėl atsirado ir įstatymų pakete, kuris dabar yra Seime, nuostata, kad jeigu tris kartus per metus pažeidžiamos leidimo sąlygos, leidimas naikinamas. Nes tris ar keturis kartus per metus viršyti nuotekų leidžiamą užterštumą nėra normalu.“
Paklausus, kokių veiksmų Aplinkos ministerija ėmėsi, kad „Grigeo Klaipėda“ prisijungtų prie miesto tinklų, R.Sakalauskas sakė: „Aplinkos ministerijos kaip ir labai didelių galimybių kažką padaryti nėra. Buvo, kiek atsimenu, mažiausiai vienas susitikimas su Klaipėdos meru ministro lygmenyje ir tas klausimas buvo keliamas. Tačiau rezultato nėra. Nėra teisinių priemonių labai griežtai priversti, jeigu nėra komercinio sutarimo. Ėjo kalba apie tai, kad įdėtų įstatyminę nuostatą, nes priverstinio mechanizmo surasta nebuvo, kad būtų galima priversti jungtis.“
Paklausus, ar ministerija vykdė Vyriausybės prieš metus duotą pavedimą ir atliko vidinius tarnybinius tyrimus dėl galimo atsakingų asmenų neveikimo, R.Sakalauskas teigė, kad neveikimo atvejų nebuvo fiksuota: „Tiesiog buvo rekomendacijos, kaip pakeisti tą veikimą: atskirti pareigūnus, rotacijas taikyti ir panašiai.“
Savivaldybė: neturėjome svertų, kaip paveikti įmonę
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė Aušra Lukauskienė, paklausta, kaip savivaldybė reagavo į Vyriausybės siūlymus, teigė, kad „Grigeo Klaipėda“ informavo savivaldybę apie priemones kvapų mažinimui, taip pat įmonės vadovas sakė, kad dėl nuotekų linijos perjungimo į centralizuotus tinklus buvo kalbėta, bet ekonominiu atžvilgiu jų įmonei tai nenaudinga.
Vyriausybės prieš daugiau nei metus teikti siūlymai nepasiekė savivaldybės įmonės „Klaipėdos vanduo“. Tačiau bendrovės gamybos direktorius Algirdas Špučys 15min teigė, kad „Grigeo Klaipėdai“ prisijungti prie miesto tinklų nuo 2008 metų buvo siūloma ne kartą.
Klaipėdos rajono savivaldybės atstovė Daiva Beliokaitė 15min teigė, kad ne kartą yra vykę pasitarimai ir „Grigeo Klaipėda“ buvo raginama nuotekas valyti miesto įrenginiuose.
„Bet „Grigeo“ atstovai visada kalbėdavo, kad jie yra atsakingi, kad jie investuoja į savo valymo įrenginius, kurie yra tvarkingi ir tobulinami. Aplinkos apsaugos agentūra atsakyme Klaipėdos rajono savivaldybei teigia, kad jokių ypatingų teršalų nerandama“, – teigė D.Beliokaitė.
Savivaldybės atstovė teigė, kad Aplinkos apsaugos agentūra atsakyme Klaipėdos rajono savivaldybei teigė, kad jokių ypatingų teršalų Kuršių mariose nerandama.
„Taigi savivaldybė neturėjo svertų kaip nors paveikti šią įmonę“, – komentavo D.Beliokaitė.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Lina Gaidžiūnaitė 15min teigė, kad pastarųjų metų agentūros vykdomo monitoringo duomenys rodo, kad Kuršių marių ekologinė būklė nėra gera.
„Taip pat Kuršių marios nėra geros cheminės būklės. Vandenyje epizodiškai didžiausią leistiną koncentraciją viršija sunkiųjų metalų (ypač gyvsidabrio), policiklinių aromatinių angliavandenilių, ftalatų koncentracijos. Kuršių marių cheminei būklei įtakos turi tiek veikla, vykdoma pačiame vandens telkinyje, tiek su Nemunu atnešamos cheminės medžiagos iš miestų valymo įrenginių, žemės ūkio paskirties laukų ir t.t.“, – komentavo L.Gaidžiūnaitė.
G.Pangonis: Vyriausybės pasitarimo neįmanoma susieti su praėjusios savaitės incidentu
„Grigeo“ prezidentas G.Pangonis 15min teigė šį Vyriausybės pasitarimą puikiai prisimenantis, ten buvo svarstoma situacija, susijusi su nemaloniais kvapais, sklindančiais nuo Klaipėdos miesto pietuose esančios infrastruktūros. Jis patvirtino, kad „Grigeo Klaipėdai“ buvo ne kartą siūlyta nuotekas nukreipti į „Klaipėdos vandenų“ sistemą.
„Tačiau mes prašėme, kad būtų pakeista tarifų politika. Mums atrodo nelogiška, kad didelė gamykla už nuotekų valymą turi mokėti tokį pat tarifą už kubinio metro nuotekų išvalymą, kaip ir bet kuris kitas, kad ir smulkiausias vartotojas. Per Vyriausybės pasitarimą buvo sutarta, kad tarifų politika bus peržiūrėta, patvirtinant skirtingus tarifus, priklausomai nuo nuotekų kiekio, tačiau iki šiol tai nebuvo padaryta“, – komentavo G.Pangonis.
Verslininkas teigė, kad Vyriausybės pasitarime nebuvo kalbėta apie problemas: „Reikia pabrėžti, kad šio Vyriausybės pasitarimo neįmanoma susieti su praėjusios savaitės incidentu, nes nebuvo jokios kalbos apie kokias nors, kad ir minimalias, problemas valymo įrenginiuose, o kalbėta tik apie nemalonius kvapus, kurie yra neišvengiama valymo įrenginių dalis.“
-
„Grigeo Klaipėda“ skandalas: pareigūnai atskleidė, kaip nevalytos nuotekos iš slapto šulinio kasnakt keliavo į marias
-
Nauja baimė – prasti „Grigeo Klaipėda“ kvapai gali persikelti į miestą
-
„Grigeo“ gamtos teršimas atvėrė sopulius: aplinkosaugininkai „kariami“, o jų rankos dažnai surištos
-
Didžiausios ekologinės nelaimės Lietuvoje: įvykiai, padarę didžiausią žalą aplinkai
-
„Klaipėdos vanduo“ ištyrė „Grigeo Klaipėda“ nuotekas: ką rado?
-
„Grigeo Klaipėdos“ nuotekas nuolat valys „Klaipėdos vanduo“
-
Operacijoje „Grigeo Klaipėda“ dalyvavęs R.Sakalauskas: jei sargas būtų žinojęs prieš tris minutes, nieko nebūtume radę
-
Nevyriausybininkai: Lietuvos Vyriausybė į aplinkosaugą žiūri „Grigeo“ mentalitetu
