„Turbūt nekilo, nes jei būtų kilę, būtų ieškoma sprendimų, kaip susitvarkyti. Pagal turimą informaciją atrodė, kad viskas tvarkoma tinkamai“, – paklaustas, ar įmonėje buvo kilęs klausimas, apie tai, kaip išvalomos nuotekos sakė V.Kažukauskas.
„Tikrai nepamenu, kad būtų tokios kalbos apie negalėjimą išvalyti“, – sakė jis teisme.
V.Kažukauskas teismui teigė valdyboje dirbantis nuo 2010 metų. Valdybą paprastai sudaro nariai, dirbantys įmonėje. Vienu metu valdyboje dirbo ir ilgametis Klaipėdos kartono įmonės, vėliau pervadinto „Grigeo Klaipėda“, vadovas Arūnas Pasvenskas.
„Grigeo Klaipėda“ byloje anksčiau liudijęs ilgametis bendrovės vadovas Vidas Beržonskis patvirtino žinojęs apie išleidžiamą nevalytą vandenį į Kuršių marias. Jis teigė apie tai daug kartų kalbėjęs su valdybos pirmininku, dabar kaltinamuoju Gintautu Pangoniu, tačiau, V.Beržonskio teigimu, tuo metu nuotekų valymo ir jų išleidimo į aplinką problemos sprendimas būdavo vis nukeliamas tolimesniam laikui.
Tuo metu buvęs „Grigeo Klaipėda“ gamybos vadovas Jonas Garalis ankstesniuose teismo posėdžiuose teigė kėlęs klausimą apie nuotekų valymą ir su juo susijusias investicijas, tačiau įmonė lėšų skirti esą nesutiko. J.Garalis anksčiau tvirtino, kad tiek jis, tiek kai kurie kiti vadovaujantys asmenys ieškojo sprendimų – bendrovės atstovai vykdavo į užsienio gamyklas bei parodas, kur dairėsi technologinių sprendimų.
Buvęs gamybos vadovas pasakojo, kad Vokietijos popieriaus fabrike jis stebėjo technologiją, kurią vėliau pristatė valdybos pirmininkui G.Pangoniui. Pastarasis, anot J.Garalio, paprašė paskaičiuoti investicijas ir sužinojęs, kad suma su įrengimu siekia apie tris milijonus eurų pasakė, kad suma per didelė: „Varėm toliau pro šalį“.
V.Kažukauskas teigia, kad po skandalo dėl nuotekų mano, jog buvę įmonės vadovai neatliko savo darbo iki galo.
„Po šito įvykio, nuotekų viso skandalo, tai manau, kad ne visas įgyvendino. Direktoriai turi pilnas atsakomybes veikti savo veikloje, be ribojimų“, – sakė jis.
