Per dieną gydytojai sulaukia nemažiau nei 20 iškvietimų pas karščiuojančius pacientus. Dešimtys ligonių konsultuojami telefonu. „Pirmadienį per dieną turėjau 50 iškvietimų pas ligonius, kurie skundėsi gripui būdingais negalavimais. Vakar tiek iškvietimų buvo užregistruota jau iš ryto. Manau, kad šiuo metu pasiektas pikas. Kitą savaitę sergančiųjų turėtų sumažėti“, – prognozavo pas pacientus visą dieną važinėjanti Kauno Šilainių poliklinikos šeimos gydytoja Natalja Ziuzina.
Medikų teigimu, pirmąją epidemijos savaitę gripas paguldė daugiausia vaikų. Šiuo metu aktyviau ėmė sirgti suaugusieji. Kai kuriose miesto įstaigose trūksta net trečdalio darbuotojų. „Serga ištisi kolektyvai, šeimos“, – tikino ir gydytoja N.Ziuzina.
Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistų teigimu, gripo epidemija buvo paskelbta pačiu laiku. „Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų ir toliau daugėja. Naujausiais duomenimis, Kaune užregistruoti 135,9 atvejai 10 tūkst. gyventojų. Iš jų gripas sudaro 14,7 proc. Lyginant su ankstesne savaite, gripo atvejų skaičius padidėjo beveik 9 proc.“ – sakė KVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė. Specialistė perspėjo, kad šiemet Europoje, taip pat ir Lietuvoje, plintantis A tipo gripo virusas grėsmingesnis, todėl ragina vengti saviveiklos – gydymą turėtų rekomenduoti gydytojai.
Medikų teigimu, pirmąją epidemijos savaitę gripas paguldė daugiausia vaikų. Šiuo metu aktyviau ėmė sirgti suaugusieji. Kai kuriose miesto įstaigose trūksta net trečdalio darbuotojų.
„Šiemet gripui būdinga aukšta ir sunkiai numušama temperatūra. 39-40 laipsnių temperatūra pacientams pakyla vos pradėjus sirgti. Kaip visada, laužo kaulus, skauda akis. Šiemet beveik visus sergančius gripu vargina kosulys“, – pagrindinius A tipo gripo viruso simptomus nurodė Kauno Šilainių poliklinikos šeimos gydytoja Natalja Ziuzina.
Medikė patarė nesitikėti, kad temperatūra nukris savaime. „Ją numušančius vaistus reikėtų gerti prieš iškviečiant medikus į namus. Kadangi šiuo metu iškvietimų turime ypač daug, net ir užsiregistravę ryte, pacientai medikų gali sulaukti tik vakare. Be jų žinios antibiotikų ar kitų preparatų nereikėtų gerti, bet temperatūrą mažinančių medikamentų neverta atsisakyti“, – patarė medikė.
Besiskiepijančių buvo mažiau
KVSC duomenimis, 2008-aisiais nuo gripo pasiskiepijo 22 tūkst. kauniečių. Lyginant su 2007-aisiais jų buvo kelis kartus mažiau. „Mūsų išvestas santykinis rodiklis rodo, kad besiskiepijančių sumažėjo nuo 9,2 iki 6,2 proc. Apskrities rodikliai išliko mažai pakitę: tiek 2007-aisiais, tiek 2008-aisiais Kauno apskrityje skiepijosi apie 41 tūkst. gyventojų. Daugiausia – Kėdainiuose ir jų rajone. Nežinau, kas tai lėmė, tačiau čia besiskiepijančių nuo gripo buvo labai daug“, – sakė K.Rudžinskaitė.
Palyginimui – Klaipėdoje 2008 metais nuo gripo pasiskiepijo 10 tūkst. gyventojų. Skeptikų nuomonę, esą gripu susergama bet kokiu atveju, specialistai atremia tyrimais. „Atlikti tyrimai rodo, kad laiku pasiskiepijęs žmogus mažiau rizikuoja susirgti gripu arba lengviau juo serga. Taip pat mažiau rizikuoja, kad po gripo kils komplikacijų“, – pabrėžė KVSC atstovė.
Natūralus gydymas – tik papildoma priemonė
Vengiantiems vaistinėse parduodamų medikamentų, savo receptus siūlo žolininkai ir aromaterapeutai. Pasak N.Ziuzinos, medikai nėra nusistatę prieš alternatyvias gydymo priemones. Tačiau jas rekomenduoja taikyti tik kaip priedą prie paskirtų vaistų. „Įvairūs užpilai, tepalai palengvina ligonio būseną, kodėl to reikėtų atsisakyti? Tačiau, jei gydytojas paskiria vaistų, juos reikėtų gerti. Nereikėtų pasikliauti vien žolininkų gaminiais“.
Tačiau žolininkė Adelė Karaliūnaitė neabejoja, kad laiku ir tinkamai naudojamos gamtos medžiagos gali iš ligos patalo prikelti taip pat gerai, kaip ir antibiotikai. „Labai svarbu tiksliai nustatyti organizmo būklę ir ligos eigą. Kilus net mažiausiam įtarimui dėl plaučių uždegimo, būtina kreiptis pagalbos į medikus. Tačiau esant lengvesnei ligos formai galima gydytis naminėmis priemonėmis. Peršalimo ligoms gydyti tinkamas avietės stiebas, liepžiedžiai, medus, ramunėlės skalauti gerklei. Nesunkiai sergantys ligoniai slaugomi namuose, jiems per parą duodama iki 2 litrų vaistažolių arbatos su medumi. Labai tinka vaisių ir uogų sultys su minkštimu. Tinka aviečių uogienė, su cinamonu kepti antaniniai obuoliai“, – patarė liaudies medicinos žinovė.
Užgultai nosiai tinka šaltos inhaliacijos su česnakais, krieno šaknimi, svogūnu. Reikėtų vieną iš šių augalų susmulkinti, sudėti į puslitrinį stiklainį ir gerai uždaryti. Po pusvalandžio galima kvėpuoti atidarius stiklainį. Įkvėpti ir sulaikyti burnoje 5 – 6 gilius įkvėpimus 6 – 8 kartus per dieną. Mažiems vaikams galima duoti eukalipto aliejumi pakvėpintą pagalvėlę.
Imunitetui stiprinti labai tinka ajeras, dedešva, aralija, beržas, jonažolė, žemuogė, auksinė šaknis, medetka, dilgėlė, varnalėša, amalas, dirvuolė, dagys, kraujažolė, asiūklis, beržo grybas, ugniažolė, erškėtuogė, eleuterokokas. Šių augalų užpiltinės ir arbatos – laiko patikrinti imuniteto „užtaisai“.
Vilniuje ir Klaipėdoje epidemijos dar nėra
Uostamiestyje sergančių gripu pastaruoju metu daugėja. Praėjusią savaitę gripu susirgo 171 žmogus (ankstesnę – 62). Skaičiuojama, kad sergamumo rodiklis 10 tūkst. gyventojų buvo 88,32. Gripo epidemija skelbiama, kai šis rodiklis siekia 100. Daugiausia serga vaikai. Užfiksuota, kad, pavyzdžiui, vienoje uostamiesčio mokykloje į pamokas atėjo tik kiek daugiau nei pusė šeštokų. Sostinėje gripo epidemijos šiemet gali ir nebūti. Pasak Vilniaus medikų, rudenį vilniečiai aktyviai skiepijosi nuo gripo, o dabar saugosi virusų, tad šiemet gripo protrūkių dar neužfiksavo nei poliklinikų, nei greitosios pagalbos gydytojai.
