Užsėmė rūsį
Į šį namą vykome dėl skęstančio rūsio, mat ugniagesiai gavo gyventojų prašymą padėti.
Atvykę išvydome jau besidarbuojančius Pagirių ugniagesius, kuriuos pasitiko nekasdieniškas vaizdas – daugiabučio namo rūsys buvo visiškai paskendęs. Žmonės, kas kaip sugebėjo, gelbėjo savo turtą: vieni ant kupros vilko bulvių maišus, kiti nešė žiemai sukauptas gėrybes laukan.
„Tokio dalyko per daugybę metų nesu matęs. Skęsta laukai, skęsta rūsys, skęsta visas namas. Tragedija mums šie metai, nežinau, kodėl taip yra, bet niekas nepadeda. Labai išsigandę paskambinome pagalbos tarnyboms, tai nors pažarnikai atsiliepė. Atvažiavo Pagirių gaisrininkai ir išsiurbė apie vieną metrą vandens, bet vos išsiurbė, vanduo vėl ėmė kilti. Mūsų namas skęsta, nežinome, ko imtis, bijome, kad pastatas visiškai nesugriūtų“, – kalbėjo garbaus amžiaus sulaukęs šio namo gyventojas Jonas Jurevičius.
Užsikišo drenažas?
Jono žmona tikino, jog čia ne lietūs kalti, o užsikišęs drenažas. Esą susikaupęs vanduo neturi kur nubėgti, tad ir teka vienu keliu – į namo rūsį.
„Čia gyvena keturios šeimos. Visų mūsų rūsiai apsemti. Dar yra ir negyvenamų butų. Niekas čia neatsikelia, jie – valstybiniai. Atrodo, kad Vaiškoniai pamiršti, atrodo, kad visiškam užkampį gyvename, bet juk mes irgi žmonės“, – kalbėjo moteris.
Ir pro stogą
Aprodęs paskendusį rūsį Jonas mus vedasi į antrą daugiabučio namo aukštą. Vyras atrakina pakabinamą spyną ir įleidžia vidun. Vaizdas pribloškia – šlapios
visų kambarių sienos, kiauras stogas, pliaupiantis vanduo, užkalti langai. Ir tai 21 amžius! Negalime patikėti savo akimis.
Gyventojams vanduo žalą daro ne tik rūsyje, bet ir iš viršaus, mat jų stogas – kiaurutėlis.
Gelbsti „baleikos“
Tačiau kaimo žmonės išradingi, gelbsti savo namą kaip tik gali. Jonas su žmona ir kaimynais į antrajame pastato aukšte esančius kambarius atnešė įvairių indų, kad varvantis vanduo subėgtų į juos. O po to jie kibirais neša jį lauk. Neša, kol lyja. Kiekviena liūtis, ką čia liūtis, kiekvienas nedidelis lietutis žmonėms yra tikrų tikriausias išbandymas.
Tvirti medžiai
Aprodęs kambarius Jonas vedasi, kad pažiūrėtume, kaip atrodo stogas.
Ant pastato stogo auga didžiuliai medžiai. Gal čia toks architektūrinis sprendimas? Ne. Tai visiškai pamirštas Kėdainių rajono Šėtos seniūnijos Vaiškonių kaime esantis daugiabutis gyvenamasis namas.
Jonas pasakojo, kad dabar jau geriau, mat stogas palopytas, o anksčiau esą būdavo dar daugiau bėdų. Tiesa, nelabai įsivaizduojame, ar gali būti dar blogiau?
Kregždutės, kregždutės...
Lipant iš antrojo aukšto į pirmąjį, žvilgsnis sustoja ties kregždučių lizdu. Taip, šio namo laiptinėje gyvena kregždės. O ant grindų mėtosi iš lizdo iškritę ir žuvę kregždžiukai.
Mūsų fotografą šis vaizdas sukrečia, jis paprašo išleisti suaugusias kregždes, mat šios daužosi į langą ir gali žūti. Tačiau žmonės atkerta, kad kregždės čia laisvai skraido, mat sienos kiauros, daug angų joms čia patekti yra. Kažkokia mistika...
Namas griūva?
Nors name gyvena senyvi žmonės, tačiau jie tvarkosi kaip išgali. Akį traukia išpuoselėti daržai, kruopščiai sutvarkyti gėlynai. Tačiau kai pažiūri į daugiabutį – kyla mintis: „Ar čia gali gyventi žmonės? Juk šis namas griūva!“
Kad namas griūva, pripažįsta ir draugiški bei atviri jo gyventojai.
„Vienoje pusėje plytos taip stipriai byra, kad mes galvojame, jog stogas gali neatlaikyti. Jis gali griūti. O juk ten žmonės gyvena. Skaitėme laikraštyje apie Kėdainių mieste nugriuvusį balkoną, tegul atvažiuoja valdininkai ir pasižiūri, kaip mes čia gyvename. Visas mūsų namas griūva, ne tik balkonas.
Ar mes, kaimo žmonės, esame nematomi?
Jei jau gyvename nuošalesniame kampelyje, tai jau niekam nebereikalingi? Gal mes jau ne Kėdainių rajono gyventojai? Bet dokumentuose rašo, kad Kėdainiuose gyvename...“ – išlydėdami korespondentus kalba labai tvarkingi, nuoširdūs ir atviri, tačiau valdininkų ar atsakingų institucijų įkaitais tapę mažo kaimelio daugiabučio namo gyventojai.
