„Siūlome, kad keturios institucijos veiktų kartu. Savivaldybė surašytų administracinės teisės pažeidimo protokolus, kai stogai nuplyšę, tinkas krenta, matosi, kad statinys griūna. Gamtosaugininkai įsikištų kai medeliai auga ant stogo, kai šiukšlės mėtosi viduje ir aplink. Kultūros paveldo departamento padalinys ir Priešgaisrinės apsaugos departamentas reaguotų, kai pastatas yra be stogo, yra medinių detalių, kyla pavojus, jog jis gali būti padegtas“, - sakė Miesto ūkio komiteto narys Naglis Puteikis. Anot jo, svarbu, kad savivaldybė apsiimtų koordinatoriaus funkciją, būtų nustatyti pagrindiniai apleisti pastatai, darkantys miesto veidą.
Prieš kurį laiką į Miesto ūkio komitetą buvo kviečiami kai kurių apleistų pastatų savininkai, daugelis jų įvykdė reikalavimus ir geranoriškai pastatus aptvėrė, uždėjo stogą, surinko šiukšles.
Tačiau, pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, yra apleistų statinių savininkų, kurie iki šiol slapstosi, neįsileidžia paštininko ir nepriima registruotų laiškų. Todėl yra kaupiama informacija ir nustačius savininko buvimo vietą, juos ketinama atvesdinti su policija. „Atsižvelgiant į patirtį, kurią sukaupėme, prevencijai atėjo galas, imsimės administracinių teisės pažeidimų kodekso, tai yra baudų“, - sakė G.Pocius. Anot jo, kasmet tarybai teikiamas tvirtinti sąrašas su 30 pastatų, kuriems už netvarką taikomas didžiausias, 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Apleistų pastatų mieste priskaičiuojama daugiau – apie 80. Komiteto nariai paprašė G.Pociaus kitą savaitę pateikti 15-os miesto centre esančių labiausiai apleistų pastatų sąrašą. Tokių pastatų savininkams gresia 200-1000 Lt bauda.
