Iniciatyvos paprotinti vartotojus imasi specializuotų interneto svetainių, kuriose bandoma analizuoti kosmetikos priemonių etiketes, kūrėjai. Tačiau specialistai įspėja, kad kosmetikos sudėties analizė, neturint reikiamo išsilavinimo ir žinių, ne tik nepadeda, bet ir klaidina vartotoją.
„Randasi portalų, kurie vertina, interpretuoja kosmetikos gaminių sudėtį, atskirai kiekvieną ingredientą. Tačiau tai nėra tikslinga, nes gamintojai kuria ne ingredientų kratinį, o saugias laboratoriniais tyrimais pagrįstas kompozicijas ir tokiu būdu suvaldo riziką“, – pažymėjo chemijos mokslų daktarė, Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacijos „Likochema“ projektų vadovė Natalija Liškauskienė.
Užrašas „Be parabenų“ dažnam vartotojui tampa kokybės garantu. „Tačiau parabenų yra įvairių ir ne visi iš jų gali kenkti. Metil-, etil- parabenai yra saugūs vartotojams, o butil- ir pentil- parabenus galima naudoti tik su tam tikromis išimtimis“, – pateikė pavyzdį N.Liškauskienė.
Cheminis – nebūtinai kenksmingas
„Viskas yra vaistas. Viskas yra nuodas, – citavo Sveikatos apsaugos ministerijos Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyr. specialistė Regina Burbienė. – Priklauso nuo suvartojimo dozės.“
Ji pažymėjo, kad visada reikia atsižvelgti į informacijos kontekstą: „Pavyzdžiui, gaminio etiketėje paminėtas natrio šarmas gali išgąsdinti vartotoją, nes tai – labai agresyvi, dirginanti medžiaga, ėsdinanti ne tik odą, bet ir kitus paviršius. Tačiau tam tikra jo proporcija produkte yra visiškai saugi.“
Kitaip tariant, kosmetika, kurioje yra cheminių priedų, nebūtinai bus kenksminga sveikatai. Lygiai taip pat negalima dėti lygybės ženklo tarp „natūralus“ ir „ekologiškas“.
„Ekologiška kosmetika gali būti natūrali, bet natūrali kosmetika nebūtinai bus ekologiška, mat ekologiškos kosmetikos gamintojams keliami standartai ne tik kosmetikos priemonių sudėčiai, bet ir jų auginimo ar išgavimo būdams. Ekologiškai kosmetikai yra keliami griežti reikalavimai. Priemonės turi būti pagamintos iš natūralių, ekologiniuose ūkiuose išaugintų žaliavų, turi būti užtikrinamas minimalus cheminių reakcijų kiekis, prekių pakuotės turi būti perdirbamos. Toks gaminys turi būti sertifikuotas ir paženklintas“, – pasakojo R.Burbienė.
Pasitaiko net vaistinėse
2009 metais Europos Parlamentas priėmė reglamentą dėl kosmetikos gaminių. Todėl teoriškai visi į bendrijos rinką legaliai patekę ir joje parduodami kosmetikos produktai turėtų būti saugūs.
Tačiau realybė kitokia: sveikatai kenksmingų priemonių, kurių sudėtyje yra gamyboje naudoti draudžiamų medžiagų, patenka ne tik į turgų. Jų pasitaiko ir specializuotose kosmetikos parduotuvėse, prekybos centruose ar net vaistinėse.
Nesaugūs produktai – ne tik iš trečiųjų šalių ir ne tik patys pigiausi.
„Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pernai atliko 208 patikrinimus. Jų metu nustatė 82 pažeidimus, iš kurių 8 – labai rimti. „Tuose aštuoniuose gaminiuose buvo naudojamas neleistinas ingredientas, įtrauktas į draudžiamųjų sąrašą“, – aiškino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Produktų saugos ir kokybės departamento Vartojimo prekių skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Stulgienė.
Tarp pernai nustatytų nesaugių kosmetikos priemonių – lenkiškas įdegio skatinamasis losjonas „Kolastyna“, baltarusiškas kremas „Roskošnoje pitanije“, vokiškas kūno losjonas „Laura Vandini cashmere“, apsauginis losjonas nuo saulės vaikams „Sun tropic SPF 30“ ir kt.
Ekologiška kosmetika gali būti natūrali, bet natūrali kosmetika nebūtinai bus ekologiška
Kaip blakstienų serumas buvo parduodami akių lašai „Careprost“, kurių sudėtyje yra vaistinės medžiagos, naudojamos glaukomai gydyti. Naudojamas ne pagal paskirtį šis farmacijos, o ne kosmetikos gaminys akims gali sukelti šalutinį poveikį.
„Visgi dažniausiai tai yra neseniai uždraustos medžiagos. Tarkime, šiandien mes naudojame tam tikrą medžiagą ir ji yra saugi, tačiau neaišku, kaip ji bus vertinama po penkerių metų. Pavyzdžiui, ultravioletinių spindulių filtrai yra cheminiai ir mineraliniai – cinko oksidas ir titano dioksidas. Kas geriau – cinko oksidas ir titano dioksidas nano formoje? Nano formos skvarba didelė, mineraliniai filtrai nesimetabolizuoja, nepasišalina iš organizmo – jie kaupiasi. Kokia nauda ar žala po 20 ar 30 metų – niekas nežino. Aišku, gamintojai naudoja tam tikras formas, kad suvaldytų žalą ir išleistų saugius produktus“, – svarstė N.Liškauskienė.
Kartais pardavėjai tęsia prekybą nesaugiu kosmetikos produktu, nes nežino, kad kuris nors jo ingredientas pripažintas draudžiamu. Tačiau pasitaiko atvejų, kai gamintojai neinformuoja pardavėjų ir sąmoningai priima sprendimą tyliai išparduoti gaminio partiją.
Pakimba ant nerealių pažadų meškerės
R.Burbienė atkreipė dėmesį, kad kosmetikos rinka labai plati, dinamiška ir konkurencinga. Net 25 proc. rinkos kasmet tenka naujiems gaminiams. Todėl gamintojams ir platintojams reikia išradingumo, patraukliai pristatant produktus vartotojams.
Keli produktai per metus – ir jie yra išgaudomi.
Išradingumas kartais virsta klaidinimu. „Kasmet gauname vieną kitą vartotojų skundą, kad įsigijo kosmetikos priemonę, kurią vartojant nesulaukė reklamuoto efekto – gydo, lygina raukšles, stangrina ar ataugina plaukus. Tokiems pardavėjams taikomos poveikio priemonės“, – pasakojo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis.
Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio vertinimu, nustatytų pažeidimų kiekis nėra reikšmingai didelis.
„Keli produktai per metus – ir jie yra išgaudomi“, – reziumavo viceministras.
