Tokia konservatorių iniciatyva nustebino Seimo valdybą, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Seimas yra priėmęs sprendimą parduoti jam priklausantį parlamento funkcijoms nereikalingą nekilnojamąjį turtą – tarnybiniai butai Pilaitėje ir Fabijoniškėse jau beveik parduoti, poilsinės prie Siaurio ežero aukcioną Turto bankas skelbs artimiausiu metu, „Viešnagės“ poilsio namų Palangoje – po dviejų mėnesių.
Seimo kanceliarijos darbą kuruojanti parlamento vicepirmininkė Virginija Baltraitienė mano, kad konservatorių prašymas gerokai pavėluotas. „Vyriausybė seniai priėmė nutarimą, Turto bankas objektus rengiasi parduoti“, – dienraščiui sakė politikė.
J.Razma tikino, kad mintis stabdyti „Siaurio“ poilsinės privatizavimą buvo kilusi jau seniai, tačiau nebuvo surinkti kolegų parašai.
Ji priminė, kad abi poilsinės yra valstybės turtas, už kurio pardavimą gautos lėšos bus panaudotos kitam turtui atnaujinti. Šiuo atveju – Seimo pirmųjų rūmų remontui. Pasak V.Baltraitienės, nei Aukštaitijos, nei Labanoro parkų vadovai, su prašymu, kad jiems būtų perleista minėta parlamento poilsinė, niekada nesikreipė.
Prašymą valdybai drauge su kitais kolegomis pasirašęs TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma aiškino, kad imtis tokios iniciatyvos paskatino tai, kad ši poilsiavietė yra „ekologiškai jautrioje vietoje“. Esą, objektą privatizavus, gamtai gali būti padaryta žalos, todėl siūloma, kad Labanoro parkas šią vietą naudotų pažintiniais bei moksliniais tikslais.
„Kai privatininkas įsuks visą komercinę energiją, ta aplinka gali būti pastebimai pažeista“, – nuogąstavo J.Razma. Jis spėjo, kad tokia saugotina vieta Seimo poilsiavietei buvo skirta dar tuomet, kai buvo galima naudotis sovietinėmis privilegijomis. „Manau, kad reikia atsisakyti komercinio mąstymo. Gauti pinigai neatpirks galimos žalos, jei ten atsiras komercinis objektas“, – teigė seniūnas.
J.Razma tikino, kad mintis stabdyti „Siaurio“ poilsinės privatizavimą buvo kilusi jau seniai, tačiau nebuvo surinkti kolegų parašai. Politiko nuomone, objektą iš Turto banko atsiimti galima bet kada. „Jei kažkas perduodama, lygiai taip pat gali būti ir atsiimama“, – teigė frakcijos seniūnas.
Nieko bloga jis nemato, jei Vyriausybei tektų atšaukti ir savo nutarimą, kuriuo buvo palaimintas poilsinės privatizavimas. J.Razma teigė, kad šiuo klausimu ketinama „pasikalbėti su Vyriausybės nariais“. „Suprantu, kad dabar Vyriausybėje vyrauja liberalios nuotaikos. Kai ką nors siūlai palikti valstybės žinioje, įkvėpimo tai nesukelia, bet gal šįkart bus pažiūrėta objektyviai“, – vylėsi J.Razma.
Pasak Turto banko Turto atnaujinimo tarnybos direktoriaus Laimo Daniūno, jei Seimo kanceliarija juos informuotų nutraukianti susitarimą, objektas iš Vyriausybės nutarimo būtų išbrauktas.
Šiuo metu poilsinė prie Siaurio ežero jau visiškai parengta parduoti. „Artimiausiu metu, per mėnesį, bus paskelbtas aukcionas“, – dienraščiui sakė L.Daniūnas. Pradinė kaina, anot jo, bus didesnė, nei numatyta Vyriausybės nutarime.
Seimo kancleris Jonas Milerius sako, kad TS-LKD frakcijos atstovų siūlymas stabdyti „Siaurio“ poilsinės privatizavimą bus persiųstas Vyriausybei. Kancleris prisiminė, kad kartą jau buvo mėginta Vyriausybę įtikinti neprivatizuoti šio objekto, tačiau tuomet tokiam žingsniui nepritarta. J.Milerius sutiko, kad atsiėmus poilsinę iš Turto banko Seimas patirtų finansinių nuostolių.
„Tačiau jei kyla grėsmė gamtai, manau, būtų verta pasvarstyti“, – sakė kancleris. Jo teigimu, pradinė Vyriausybės nutarime užfiksuota „Siaurio“ pardavimo kaina yra 700-800 tūkst. litų. „Tačiau manome, kad ji gali siekti ir 2 mln. litų. O Turto bankas, mūsų nuostabai, įvertino kiek daugiau nei 400 tūkst. litų. Už tokią kainą primygtinai prašėme objekto neparduoti“, – sakė kancleris.
Šią vasarą abi Seimo poilsinės dar priims poilsiautojus – ir parlamentarus, ir kanceliarijos darbuotojus. Kelialapių kainos šiemet liko tokios pat kaip ir ankstesniais metais. Pavyzdžiui, savaitės poilsis prie Baltijos jūros, atsižvelgiant į komforto sąlygas, gali kainuoti nuo 500 iki 1000 litų, o prie Siaurio ežero – nuo 350 iki 850 litų.
Pasak J.Mileriaus, Turto bankui pavyko parduoti beveik visus iš daugiau kaip keturių dešimčių Seimo kanceliarijai priklausiusių butų. Iš parduotų būtų sukaupta 5,3 mln. litų.
