Pataisų iniciatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Giedrius Surplys sako, kad jo su opozicijos atstovais siūlomas projektas įstatyme įrašytų šiuo metu jame neapibrėžtą dabartinę diplomatų skyrimo tvarką.
„Įstatymo projektu siekiama aprašyti nusistovėjusią paprotinę ambasadorių atrankos tvarką. Ji kol kas nenustatyta jokiame įstatyme“, – BNS sakė G. Surplys.
Jis tvirtino alternatyvų projektą registravęs, nes anksčiau URK vadovo konservatoriaus Žygimanto Pavilionio su grupe kolegų registruotos pataisos, „valstiečio“ vertinimu, prieštarauja Konstitucijai.
„Tos pataisos, mano manymu, eliminuoja prezidentą iš ambasadorių atrankos ir todėl prieštarauja Konstitucijai, todėl teikiu alternatyvų variantą“, – teigė URK vicepirmininkas.
D. Surplys su maždaug dešimčia opozicinių kolegų siūlo nustatyti, kad diplomatų atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Ypatingais atvejais kandidatą galėtų siūlyti prezidentas, įvertinęs asmens išskirtines savybes, atsižvelgęs į užsienio valstybės, į kurią diplomatas skiriamas, specifiką.
Taip pat būtų nustatyta, kad užsienio reikalų ministras, teikdamas ambasadoriaus kandidatūrą apsvarstyti Seimo URK, ją turėtų būti suderinęs su premjeru ir prezidentu, o derinimo procesas „pradedamas ir baigiamas per protingą terminą“.
Pasak G. Surplio, „per protingą terminą“ yra abstrakti sąvoka, tačiau, anot parlamentaro, bet koks konkretus terminas, kaip Ž. Pavilionio projekte, prieštarautų Konstitucijai.
Seimo URK vadovas Ž. Pavilionis su grupe valdančiųjų bei opozicinių demokratų anksčiau registravo pataisas, kuriomis prezidentas būtų įpareigotas motyvuoti, jei atsisako skirti Vyriausybės pateiktą kandidatą, numatytas dešimties dienų terminas.
Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos detaliai apibrėžtų diplomatų skyrimo tvarką, pradedant nuo atrankos procedūros Užsienio reikalų ministerijoje (URM).
Baigus atranką URM, užsienio reikalų ministras, teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą apsvarstyti Seimo URK, kandidatūrą prieš tai suderintų su ministru pirmininku ir apie teikiamą kandidatūrą informuotų prezidentą.
Įstatyme taip pat būtų įrašyta, kad prezidento sprendimas neskirti Vyriausybės pateikto kandidato diplomatiniu atstovu turėtų būti motyvuotas ir pateiktas Vyriausybei ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.
Dėl Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos nesutarimų pastaruoju metu buvo įšaldytas iš viso 13 Lietuvos diplomatų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje, bet po trijų prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimų praėjusią savaitę pranešta, kad sprendimas rastas.
Įtampą gilino ir išsiskiriančios pozicijos dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno. Šis diplomatas praėjusiais metais sulaukė ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu, tad G. Landsbergis spalį iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms ir paragino trauktis iš pareigų. Pats ambasadorius nesutinka su kaltinimais.
Tuo metu Prezidentūra laikėsi pozicijos, jog dėl ambasadoriaus elgesio turėtų būti atliktas nepriklausomas tyrimas.
Diskusijas dėl E. Bajarūno ateities skatina ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas, kad buvo pažeistas įstatymas, drauge su prezidentu lankantis miuzikle. Tiek diplomatas, tiek G. Nausėda su tuo nesutinka.
