Atitinkamą Atmintinų dienų įstatymo pataisą registravo 16 Seimo narių, priklausančių ir valdantiesiems, ir opozicijai.
Tarp autorių yra Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, užsienio reikalų ir teisingumo ministrai, pagrindinis iniciatorius bei rengėjas – Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
„Gegužės 9-oji Rusijos Federacijoje švenčiama kaip Antrojo pasaulinio karo pergalės diena, tačiau tuo pat metu nutylint Sovietų Sąjungos vykdytus karo nusikaltimus ir represijas prieš ištisas tautas kruvinoje stalinizmo epochoje. Lietuvai, Ukrainai ir daliai Europos pasidžiaugti pergale prieš nacistinę Vokietiją neteko, kadangi vieną okupaciją pakeitė kita, kuri taip pat vykdė nusikaltimus žmoniškumui“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
„Šiandien pasaulis išgyvena Sovietų Sąjungos reinkarnacijos Putino Rusijos vykdomą genocidą Ukrainoje. Taigi ši diena apjungtų ir ukrainiečių tragedijas patirtas tada ir dabar, t.y., sovietų suorganizuotą holodomorą, masinius civilių gyventojų žudymus, trėmimus bei naikinimą GULAGo sistemoje, ir šiandien Rusijos karinių pajėgų vykdomus karo nusikaltimus“, – tvirtina projekto autoriai.
Gegužės 9-oji Lietuvoje minima kaip Europos diena.
Panašų sprendimą yra priėmęs ir Latvijos parlamentas, paskelbęs gegužės 9-ąją karo Ukrainoje aukų atminimo diena. Tą dieną Latvijoje taip pat neleidžiama organizuoti jokių masinių renginių.
Rusai gegužės 9-ąją įprastai mini kaip pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną. Tuo metu Vakarų pasaulis Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje pažymi gegužės 8-ąją.