Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 02 28

Grupė Seimo narių kreipėsi į teismą dėl švietimo ministro įsakymo, kuriuo palengvinamas lietuvių kalbos egzaminas tautinėms mažumoms

Seimo nariai Valentinas Stundys, Gintaras Steponavičius, Stasys Šedbaras ir Dalia Teišerskytė kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami ištirti, ar švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymas, kuriuo pakeista Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Ministras Gintaras Steponavičius išbandė išmaniosios klasės technologijas
Gintaras Steponavičius / Organizatorių nuotr.

Pareiškime teismui teigiama: „Visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus Įstatymų leidėjui, vienas iš jų – neviršyti savo įgaliojimų. Todėl siekiama išsiaiškinti, ar švietimo ir mokslo ministras, priimtu Įsakymu pakeisdamas Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas programos nuostatas, neviršijo savo kompetencijos“.

Pareiškėjai tvirtina, kad, priimdamas ginčijamą įsakymą, švietimo ir mokslo ministras turėjo laikytis brandos egzamino derinimo, rengimo ir tvirtinimo programos. Lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimai turėjo būti svarstomi Bendrojo ugdymo taryboje, Valstybinių egzaminų komitete. D.Pavalkis nei su viena iš minėtų institucijų savo veiksmų nederino.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis egzaminas kartu yra ir stojamasis į aukštąsias mokyklas, prieš dvejus metus paskelbtose priėmimo sąlygose jam yra suteikta tam tikra reikšmė visoje bendrojo priėmimo sistemoje. Netikėtas egzamino palengvinimas akivaizdžiai mažina pasitikėjimą  juo bei pažeidžia aukštųjų mokyklų lūkesčius.

Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, kuris teigia, kad asmens lygybės principo turi būti laikomasi leidžiant įstatymus ir juos taikant, bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pats faktus savavališkai vertinti skirtingai. Taigi, Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos pakeitimai įtvirtina nuostatą, kad tautinių mažumų kalba besimokantys mokiniai, palyginti su lietuvių kalba besimokančiais mokiniais, traktuojami skirtingai.

„Visi mokiniai, kaip ir nustato Švietimo įstatymas, lietuvių kalbos mokėsi pagal bendrąją programą, jų pasiekimai taip pat turi būti vertinami pagal vienodą programą, tačiau netikėtai įtvirtinti egzamino palengvinimai mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba, abiturientams, todėl jie įgyja objektyviai nepateisinamą pranašumą prieš lietuvių kalba besimokančius mokinius“, – teigia pareiškėjai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos