Laiškas S.Skverneliui
Grupė vilniečių teigia 2017 m. kovo 9 d. įteikę atvirą laišką ministrui pirmininkui S.Skverneliui, kuriame siūloma netvirtinti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos parengto Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plano. Šis planas jau yra suderintas Vyriausybėje, tik nepatvirtintas.
„Iniciatyvai pritarė Lietuvos arboristikos centras, Lietuvių etninės kultūros draugija, susivienijimas Žali.lt, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės aplinkos ir energetikos komisijos pakomisė, nacionalinės J.Basanavičiaus premijos laureatas D.Razauskas, įvairių sričių specialistai, studentai, Vilniaus miesto gyventojai. Laiško su priedais kopijos įteiktos Ramūnui Karbauskiui, Eugenijui Jovaišai, Kęstučiui Mažeikai, Lianai Ruokytei-Jonsson, Kęstučiui Navickui, Dianai Varnaitei“, – teigia vienas iš laiško premjerui iniciatorių Deivydas Jonelis, atvirą laišką išplatinęs ir žiniasklaidai.
Tvarkymo plano rengėjams priekaištų pažerta ne vienas. Tarkim, dėl to, kad buvo numatytas per trumpas laikas Vilniaus gyventojams pateikti savo pasiūlymus, nebuvo viešų svarstymų. O ir vietovė esą nėra tinkamai ištirta, todėl planas pagrįstas hipotetiniais teiginiais, to neslepiant ir nepateikiant argumentų, kuo ši pertvarka būtų naudinga Vilniaus miesto gyventojams.
Kliūva Trijų kryžių kalnas
Tačiau labiausiai užkliūva Trijų kryžių kalnas – kaip keisis jo vaizdas, kadangi tai itin lankoma Kalnų parko dalis, puošianti miesto kraštovaizdį.
„Būtent didžiausią susirūpinimą ir kelia Pilių direkcijos siekis naikinti žaliąsias zonas Vilniaus miesto senamiestyje, kas yra didelė vertybė, kurios šiuo metu siekia visi urbanizuoti pasaulio miestai. Labai svarbu akcentuoti, kad toks Pilių direkcijos siekis nepagrindžiamas jokiais rimtais argumentais ar tyrimais. Priešingai, Tvarkymo plane ir šį aspektą liečiantys teiginiai formuojami ir dėstomi padrikai, trūksta nuoseklumo ir aiškumo“, – rašoma laiške premjerui.
Taip pat pažymima, kad Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plane deklaruojama, jog „darbai, susiję su poveikiu Vilniaus miesto panoramoms bei kultūros paveldo objektų autentiškumui, gali būti vykdomi tik pagal kompleksinius projektus, pagrįstus tyrimais ir prisilaikant viešumo principo“. Tačiau techninių projektų, maketų, kaip atrodys sutvarkytos teritorijos, nėra.
Nuskutus medžius nuo Trijų kryžių kalno, kardinaliai pasikeis Senamiesčio veidas, bus nuskurdintas viso Vilniaus vaizdas, – rašoma laiške premjerui.
„Norime atkreipti dėmesį, kad išryškinus „gynybinę pilių sistemos funkciją“, t.y. nuskutus medžius nuo Trijų kryžių kalno, kardinaliai pasikeis Senamiesčio veidas, bus nuskurdintas viso Vilniaus vaizdas. Dabar susiformavęs kraštovaizdis – nuoseklus perėjimas į parko teritoriją, yra puiki atsvara urbanizuotai šiuolaikiškai miesto daliai – namams iš stiklo ir betono, iškilusiems dešiniojoje Neries pusėje. Šios žaliosios miesto zonos svarba išaugo, kai buvo iškirsti medžiai ant Gedimino kalno ir „sutvarkyta“ krantinė, iškirtus senąsias guobas, Vilniaus panoramoje atsivėrė nejauki plynė. Todėl iškirtus medžius dar ir kairėje Neries pusėje, ant Trijų kryžių kalno, turėsime nejaukią sukultūrintą – militarizuotą, gąsdinančią vietą“, – baiminasi grupė vilniečių.
Gedimino kalnas minimas ir kalbant apie tai, kad ant Trijų kryžių kalno bus iškirsti medžiai, kas gali paveikti šlaitus: „Apželdinti piliakalniai ne tik formuoja žaliąjį miesto gamtovaizdį, bet yra ir galima gamtosauginė priemonė siekiant išvengti šlaitų erozijos. Iškirtus želdinius (krūmus, savaiminius medžius) gali prasidėti šlaitų erozijos procesai, kaip atsitiko Gedimino kalno šlaituose.“
Medžius kirs tik nereikalingus
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato laikinoji direktorė Antanina Jarukaitienė nusistebėjo, kad tiek priekaištų rezervato direkcijos parengtam planui turintys vilniečiai šio laiško net nepersiuntė jiems. Planas, direktorės teigimu, jau yra suderintas, tereikia Vyriausybės patvirtinimo. Nelaukiant to rengiamas ir investicinis projektas, kadangi Trijų kryžių kalną ketinama sutvarkyti Europos Sąjungos lėšomis. Pradėtas rengti ir techninis projektas, pagal kurį ir vyks darbai.
Vietoj išmintų takų atsiras padaryti takeliai, kur pavojinga – gal su atitvarais, kad nekiltų pavojus, bus įrengtos kelios apžvalgos aikštelės su suoliukais, – dėstė A.Jarukaitienė.
O darbų numatyta ne vienas. Trijų kryžių kalne ketinama iškirsti savaime sužėlusius menkaverčius medžius, kad matytųsi kalno siluetas. „Vietoj žmonių išmintų takų atsiras padaryti takeliai, kur pavojinga – gal su atitvaromis, kad nekiltų pavojus, bus įrengtos kelios nedidelės apžvalgos aikštelės su suoliukais poilsiui. Galvojame įrengti stendus su informacija apie Kreivojo miesto ir Kreivosios pilies istorija“, – tokius pagrindinius darbus Trijų kryžių kalne išdėstė A.Jarukaitienė.
Tačiau kalnas, anot Pilių direkcijos vadovės, tikrai neliks plikas, nors kiek tiksliai medžių bus iškirsta, ji teigė nežinanti – turi būti parengtas kraštotvarkos planas, kuriame specialistai ir nurodys, kiek ir kokių medžių bei krūmų turi būti išvalyta. „Tik ką grįžome iš to kalno, ten pilna prikritusių, nulūžusių medžių, pilna savaiminukų, kad matome tokį šiukšlyną. Norime išvalyti, kad bent žolė želtų. Gal labiau praretinti norėtųsi nuo miesto pusės, kad atsirastų sąšauka su Gedimino kalnu, kad matytųsi, jog tai irgi piliakalnis, o ne šiaip sau kalnas“, – sakė A.Jarukaitienė.
Apžvalgos aikštelės su suoliukais irgi atsiras miesto pusėje, kad ten atėjus, atsisėdus atsivertų miesto panorama.
Kultūros ministerija iš ES lėšų yra numačiusi skirti milijoną eurų Trijų kryžių kalnui sutvarkyti. Šiais metais darbai dar neprasidės.
