„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 04 21

Grupinis advokatų sulaikymas glumina Advokatūros vadovą: „Pavardės, BK straipsniai ir datos sutapimas kelia abejonių“

Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės teigimu, skandalingas trijų advokatų sulaikymas ir garsus šio tyrimo paviešinimas kelia įvairių klausimų ir abejonių. Kita vertus, I.Vėgėlė pripažįsta negalintis atsakyti už kiekvieno advokatų bendruomenės nario skaidrumą, tad jei kažkurio teisininko kaltumas išties įrodomas teisme – Advokatūra jo, kaip saviškio, nebegina.
Ignas Vėgėlė
Ignas Vėgėlė / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

„Labiausiai abejonių man kelia patys Baudžiamojo kodekso (BK) straipsniai, kuriais įtariami advokatai. Jie labai keisti, retai pasitaikantys. Antras dalykas – labai keistai sutampa datos: būtent šiandien Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė mums palankų sprendimą pagal Advokatūros pareikštą ieškinį STT.

Na, stebina ir tai, kad yra pavardžių garsesnių advokatų, kurie ir anksčiau papuldavo į žiniasklaidą. Pavardės asmenų, buvusiais ne tik advokatais, bet ir prokurorais, dalyvavę ir visokiose kitokiose žinomose bylose.

Visa tai šioje istorijoje man kelia abejonių“, – esminius akcentus įvykių įkarštyje interviu 15min antradienio pavakarę sudėliojo Lietuvos advokatūros pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Kaip skelbė Generalinė prokuratūra (GP), Lietuvos kriminalinės policijos biuras ėmėsi išskirtinio ikiteisminio tyrimo, kuriame įtarimai yra pareikšti iškart trims advokatams ir vienam verslininkui. Istorija susijusi su kita baudžiamąja byla, kurioje šis verslininkas yra įtariamasis STT atliekamame tyrime. Dabar teigiama, kad advokatai ir verslininkas galėjo šantažuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą turėdami vieno STT pareigūno asmeninę filmuotą medžiagą, siekdami bylos nutraukimo.

Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nusikalstamų veikų, nurodytų LR baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ir panaudojimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai ir grasinimo valstybės tarnautojui, skelbė GP.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žydrūnas Radišauskas ir Rolandas Kiškis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žydrūnas Radišauskas ir Rolandas Kiškis

STT vadovas Ž.Bartkus neslėpė, kad informacija apie STT pareigūną buvo bandoma pasiekti ir šantažuoti jį asmeniškai.

Baiminasi dėl reputacijos

„Advokatūra niekada negins jokio asmens, kuris yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, ypatingai – korupcinį nusikaltimą. Kai tik teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažįsta advokatą kaltu – mes iš karto braukiame jį iš sąrašų. Tačiau kyla klausimas, ar įtarimų pareiškimas turi būti daromas tokiais skambiais, viešais pareiškimais, juolab turint omeny, kad žiniasklaida kažkokiu būdu iškart paviešino ir pavardes. Jei teismas pasakys, kad nėra nusikaltimo sudėties, arba byla apskritai nenueis iki teismo – įdomu, kokiu būdu šiems advokatams reikės kompensuoti už jų sugadintą reputaciją?“ – klausė I.Vėgėlė.

Ar pareikšti įtarimai yra pagrįsti? Bijau įsivaizduoti tai, bet gali atsitikti, kad jie tiesiog nepasieks teismo.

15min pašnekovas sakė, kad teisėsauga su Advokatūra nepasidalijo jokia informacija apie vykdomą tyrimą ir atliekamus veiksmus, I.Vėgėlė kol kas iš esmės žino tą patį, kas skelbiama žiniasklaidoje.

„Pasakyta, kad įtariamųjų pavardės paaiškėjo iš šaltinių. Nors tie šaltiniai, mano supratimu, yra labai aiškūs. Iš Lietuvos advokatūros ir iš pačių advokatų, mūsų žiniomis, ta informacija nėra pasklidusi. Bet net ne tai yra svarbiausia – esminis klausimas, ar tie pareikšti įtarimai yra pagrįsti“, – svarstė Lietuvos advokatūros pirmininkas.

Jo teigimu, Baudžiamojo kodekso straipsniai, kurie šiuo atveju inkriminuojami advokatams, apskritai yra taikomi labai retai. „Bijau įsivaizduoti tai, bet gali atsitikti taip, kaip atsitinka su nemaža dalimi tyrimų – jie tiesiog nepasiekia teismo. Arba teismas priima sprendimą, kad asmenys, kuriems yra pareikšti įtarimai, yra nekalti“, – tokios tyrimo perspektyvos neatmetė I.Vėgėlė.

Principinis teismo verdiktas

Pirmininko supratimu, STT atstovai tikrai žinojo, kad būtent šiandien (balandžio 21 d.) teismas skelbia esminį sprendimą principiniame ginče tarp advokatų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos.

„Ieškinys dėl to, kad STT neteikia duomenų pagal viešojo administravimo įstatymą. Kartais Tarnyba net nelaiko savęs viešojo administravimo subjektu. Ir piliečiai, gyventojai, tarsi neturi teisės gauti apskritai jokios informacijos. Tad Advokatūra tokį STT veikimą apskundė. Kaip tik šiandien paaiškėjo pozityvus teismo sprendimas – STT buvo įpareigota veikti pagal minėtą įstatymą“, – priminė Advokatūros vadovas.

Antradienį Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo STT veikti nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo, o STT bandymas atsisakyti teikti informaciją prisidengiant Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatomis įvertintas kaip visiškai formalus, neaiškus ir prieštaringas.

„Kad tokį sprendimą teismas priims, galima buvo numanyti. Pagal tai, kokie duomenys yra byloje, mes manėme, kad būtent taip turėtų sąžininga. Mes džiaugiamės teismo nepriklausomumu ir drąsa priimti tokį sprendimą“, – tvirtino I.Vėgėlė.

Todėl tyrimo prieš tris advokatus karščiausią fazę būtent šiandieną jis linkęs vadinti „keistu“ dalyku.

Už kiekvieną bendruomenės narį galvos neguldo

„Įtarimų pareiškimas advokatui tikrai nėra tas dalykas, kurį reikėtų viešinti, bent jau iki to momento, kol jis nėra paskelbiamas kaltinamuoju“, – įsitikinęs Lietuvos advokatų vadovas.

15min pašnekovas pripažino, kad negali asmeniškai atsakyti už kiekvieną Advokatūros narį ir būti iki galo ramus, jog nei vienas advokatas nepasielgė neteisėtai, nepadarė pažeidimų.

„Mūsų bendruomenėje Lietuvoje advokatų ir jų padėjėjų iš viso yra 3300. Tikėtis, kad kiekvienas iš jų visada ir visur veikia nepažeisdamas nei administracinių, nei etikos, nei kitų taisyklių, tikrai nebūtų galima. Nepaisant to, kad visi jie kvalifikuoti, kaip teisininkai. Ką mes darome? Advokatūroje mes maksimaliai stengiamės išvengti bet kokių pažeidimų, prižiūrime savo narių etiką. Netgi manyčiau, kad mes griežčiausiai prižiūrime savo etiką iš visų teisinių profesijų“, – teigė Lietuvos advokatūrai pirmininkaujantis I.Vėgėlė.

Manyčiau, kad mes griežčiausiai prižiūrime savo etiką iš visų teisinių profesijų.

„Laikas viską sudėlios į savo vietas. O vienadienių viešųjų ryšių žaidimų Advokatūra nežais“, – situaciją apibendrino I.Vėgėlė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“