Prirūkytame mažame Pabradės užsieniečių registracijos centro bendrabučio kambarėlyje dienas leidžia nelegalai iš Gruzijos. Vieni laukia grąžinimo atgal į tėvynę, kiti tyko progos ir planuoja pabėgimą pakeleivingomis mašinomis toliau į Vakarų Europą. Lietuva jiems tik stotelė nenusisekusiose laimės ir ekonominės gerovės paieškose.
Tuo pat metu Vilniaus senamiestyje gruzinas Ivane'as Ksnelašvili kaičiasi arbatą nuomojame jaukiame bute ir džiaugiasi įgyvendinta svajone – dirbti bei gyventi Lietuvoje.
Tik tarpinė stotelė
Pernai iš 508 Pabradėje atsidūrusių nelegalų net pusę sudarė gruzinai. Ši tauta pakeitė iki tol „pirmavusius“ afganus, čečėnus ar dar tolimesnių kraštų gyventojus. Ko jie taip veržiasi į Lietuvą?
„Dauguma gruzinų pagauti nelegaliai kertantys Baltarusijos–Lietuvos sieną. Ir nors visi deklaruoja ieškantys mūsų šalyje geresnio gyvenimo, tačiau pasitaikius pirmai progai bando bėgti tolyn į Vakarus“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo Valstybės sienos apsaugos viešųjų ryšių vadovas Giedrius Mišutis.
Užsieniečių registracijos centras – ne kalėjimas. Nelegalai, patekę ten, gali išeiti į miestą 24 valandoms ir veikti ką nori. Jų pasigendama tik tuomet, jei į centrą negrįžta po paros. Vidutiniškai nelegalas centre gyvena tris keturis mėnesius. Po to vėl dingsta, jų reikia ieškoti, o radus – parsiųsti į Pabradę, teisti ir galiausiai grąžinti į Gruziją. Tik vienas kitas nelegalus migrantas įsiklauso į centro darbuotojų įtikinėjimus, kad būdami nelegalais Europos Sąjungoje nieko nepeš, ir grįžta namo.
Gauti prieglobstį Lietuvoje nelegaliai čia patekusiems gruzinams iš tiesų beveik neįmanoma. Migracijos departamento duomenimis, per devynis 2011 metų mėnesius nė vienas gruzinų teiktas prieglobsčio prašymas nebuvo patenkintas – 125 prašymai buvo atmesti, dar 48 nutraukti nagrinėjimo metu.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Georgijus Kerdikošvilis |
„Mano įsitikinimu, Lietuva ir neturėtų išduoti tokių leidimų gyventi“, – savo nuomonės apie nelegalus neslepia Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis. Ambasadorius tikina, kad gruzinams Lietuvoje nėra ko ieškoti nei materialinės gerovės, nei politinio prieglobsčio, nes Gruzija stojasi ant kojų ir yra demokratinė valstybė.
Lieka trečias variantas. Daugelis iš šių nelegalių imigrantų – tai kriminalinę praeitį turintys žmonės, niekaip negalintys gauti vizos, neturintys ką prarasti, desperatiškai ieškantys kitokio gyvenimo.
Įžvelgia Rusijos pinkles
Užsieniečių registravimo centre gyvenantys gruzinai vengia žurnalistų kaip velnias kryžiaus. „Nipanimaju pa ruski...“ (Nesuprantu rusiškai)“, – spėja ištarti ir užsimetęs striukę išlekia „parūkyti“ apyjaunis vyras.
Nelegalius imigrantus prižiūrintys pareigūnai supranta savo globotinius. „Tai jautri ir skaudi tema, apie kurią nė vienas šio centro gyventojų nenori pasakoti, juo labiau kad tai dažniausiai susiję su kriminaliniais dalykais“, – teigė l. e. pareigas Užsieniečių registracijos centro vadovas Remigijus Volikas. Jis, paprašytas paaiškinti, kodėl pastaraisiais metais į Lietuvą plūsta nelegalūs migrantai iš Gruzijos, svarsto, jog priežasčių reikia ieškoti Gruzijos vidaus procesuose.
„Daug lietuvių Didžiojoje Britanijoje kažkada taip pat dirbo nelegaliai. Vis dėlto bijoti reikėtų ne šių nelegalų, o kriminalinę praeitį turinčių žmonių“, - įsitikinęs Gruzijos ambasadorius.
Vis dėlto Gruzijos ambasadorius G.Kerdikošvili įžvelgia ne tik šalies vidaus problemas, bet ir Rusijos ranką. „Natūralu, kad yra žmonių, kurie iš tiesų ieško ekonominės gerovės visokiais būdais. Juk daug lietuvių Didžiojoje Britanijoje taip pat dirbo nelegaliai, kol nebuvo suteikti darbo leidimai. Vis dėlto bijoti reikėtų ne šių nelegalų, o kriminalinę praeitį turinčių žmonių“, – teigė ambasadorius.
Ambasadoriui dar 2008 metais, Gruzijos ir Rusijos karo metu, teko išklausyti kelių gruzinų nelegalų išpažintis. Šiuos liudijimus Gruzijos ambasadorius perpasakojo ir savaitraščiui „15min“ .
„Pirmiausia reiktų pradėti nuo to, kad Gruzija savu laiku iš šalies privertė pasitraukti įvairius kriminalinius autoritetus bei smulkias nusikalstamo pasaulio žuveles. Daugelis jų persikėlė į Rusiją, nes ten rado geras sąlygas veikti toliau“, – pradėjo pasakojimą ambasadorius.
Anot jo, būtent tuo laikotarpiu, 2008 metais, kai visur tvyrojo įtampa, rusų specialiosios tarnybos surinko šiuos kriminalinę praeitį turinčius gruzinus bei liepė jiems keliauti į Estiją, Lietuvą ir Lenkiją (valstybes, labiausiai palaikiusias Gruziją per karą su Rusija). Esą liepta, nelegaliai atvykus į šias šalis, pasiprašyti prieglobsčio, o belaukiant sprendimų vykdyti tose šalyse nusikaltimus ir taip griauti gerus Gruzijos ir ją palaikančių valstybių santykius. Už tokius juodus darbus, šiems gruzinams neva mainais buvo pažadėta pasirūpinti jų šeimomis, likusiomis Rusijoje.
Sutapimas ar ne, bet būtent pastaraisiais metais gruzinų nelegalų, kertančių Lietuvos ir Baltarusijos sieną, nuolat daugėja. „Lenkija su šia problema susitvarkė, sulaukusi pagalbos iš Ukrainos, kuri sugriežtino savo sienų apsaugą. Lietuviai tokios pagalbos iš Baltarusijos pusės, akivaizdu, kad negauna“, – pridūrė ambasadorius.
Naujas gyvenimas Lietuvoje
Pastaraisiais metais vis daugiau gruzinų į Lietuvą patenka ne tik nelegaliai, bet ir nepažeisdami įstatymų.
Pagal įvairias mainų programas į Lietuvą studijuoti, savanoriauti ir dirbti atkeliauja vis daugiau gruzinų. „Beveik kiekvienoje Lietuvos aukštojoje mokykloje studijuoja po kelis gruzinus. Mes stebime jų pasiekimus ir didžiuojamės, kad Gruzijos studentai garbingai atstovauja mūsų šaliai, rodo gerus mokslo rezultatus“, – didžiavosi G.Kerdikošvilis.
Gyva ambasadoriaus pasididžiavimo iliustracija – gruzinas architektas I.Ksnelašvilis. 2008 metais laimėjęs Gruzijos prezidento stipendiją magistro studijoms Lietuvoje vaikinas nenustygo vietoje.
Ivane'as pripažįsta, kad atvykus į Lietuvą pirmosiomis dienomis buvo gana sunku. „Studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete daug sunkiau nei Gruzijoje, galbūt dėl geresnės studijų kokybės, o ir laiko prie visko priprasti reikėjo“, – pasakojo jaunas architektas.
Vis dėlto motyvacijos gruzinui netrūko. Sunkiai pradėjęs studijas, I.Ksnelašvilis magistro studijas baigė laimėjęs metų geriausio magistrinio darbo konkursą. „Tai padrąsino mane toliau ieškoti kelių ir būdų įsitvirtinti Lietuvoje, galbūt net rasti čia darbą“, – pasakojo vaikinas.
Grįžęs į Gruziją, Ivane'as daug dirbo Tbilisyje, gautas žinias sėkmingai pritaikė savo gimtajame mieste. Nors ši Kaukazo šalis dabar išgyvena ekonominį pakilimą, projektuojami nauji pastatai ar net ištisi miestai, tačiau jaunasis architektas niekada neatsisakė idėjos grįžti į Lietuvą. „Taip, Gruzijoje dabar įdomus laikotarpis, viskas auga lyg ant mielių, tačiau aš dar noriu pamatyti pasaulio, padirbėti kitoje aplinkoje ir sugrįžti į savo šalį su naujomis idėjomis“, – pasakojo I.Ksnelašvilis.
Vaikinas susirado įmonę Vilniuje ir antrą kartą trims mėnesiams sugrįžo į Lietuvą, tik šį kartą jau praktikai. Po to dar viena kelionė namo į Gruziją ir galiausiai gautas leidimas dvejus metus gyventi Lietuvoje ir dirbti toje pačioje įmonėje.
Ivane'as pripažįsta, kad jam labai pasisekė, nes ne kiekvienas sumanęs palikti Gruziją lengvai gauna vizą dirbti kurioje nors Europos Sąjungos šalyje. „Esu laimingas, kad taip viskas susiklostė, laimėta stipendija, patvirtinta praktika, galiausiai gautas darbas. Daugeliui tenka pavargti daug sunkiau“, – džiaugėsi I.Ksnelašvilis.
Ieško savęs
Kitas gruzinas Giorgis Gardava į Lietuvą atvyko iš gana nedidelio Zugdidžio miesto. Daug žmonių Zugdidyje neturi darbo, apimti apatijos nieko neveikia.
 |
| Mykolo Vadišio/15min.lt nuotr./Savanoriaudamas Lietuvoje G.Gardava bando suvokti, ko nori iš gyvenimo. |
Giorgis Zugdidžio savivaldybėje dirbo šešerius metus, bet galiausiai nutarė ieškoti laimės svetur. Tam jį paskatino Zugdidyje savanoriavusi draugė iš Lietuvos. Dabar Giorgis savanoriauja vaikų dienos centre Vilniaus senamiestyje. Iš jį priėmusios nevyriausybinės organizacijos vaikinas gauna dienpinigius bei kitą pragyvenimui reikiamą aprūpinimą. 29 metų gruzinas, siekiantis daktaro laipsnio kriminalinės teisės srityje, nebijo prisipažinti, kad vis dar ieško, ką norėtų veikti gyvenime, ir tikisi, kad savanorystė Lietuvoje jam padės surasti savo pašaukimą.
„Dabar žmonės Zugdidyje neturi motyvacijos ką nors veikti, kartais net bando bėgti iš šalies nelegaliai, o užsienyje dažniausiai atsiduria pabėgėlių centruose arba po kiek laiko grąžinami atgal į Gruziją. Jei tik žmonės daugiau žinotų apie tokias savanorystės programas kaip EST, tai ir socialinių problemų sumažėtų. Jie įgautų įvairesnės patirties, grįžę namo nebijotų imtis iniciatyvų, aktyviau reikštis visuomenėje, kurti verslus“, – apie savanorystės naudą svarstė G.Gardava.
Visgi savanorių išvykimą ir atvykimą į Lietuvą koordinuojančios organizacijos „Jaunimo mainų agentūra“ vadovė Vita Pavilonytė-Semaan teigė, kad gruzinų savanoriams mūsų šalyje nėra paprasta. Atvažiavę čia savanoriai iš Gruzijos sunkiai prisitaiko ir dažnai nusivilia savo veikla.
Naujo gyvenimo pradžia
Pačiam Giorgi Lietuva jau dabar suteikė šansą į gyvenimą pažvelgti kitaip. Draugei lietuvei gruzinas Zugdidyje padėjo įkurti hostelį, socialinių negandų apimtame mieste po truputi kuriasi aktyvesnė bendruomenė „Grįžęs namo gal daugiau pasinersiu į verslą.“, – svarsto G.Gardava. Bet prieš tai vyras dar pasinaudos galimybe pamatyti Italiją, galbūt kitas Europos šalis.
Architektas I. Ksnelašvili dviems metams apsistojo Vilniuje. „Kol kas apie darbą tėvynėje negalvoju. Mėgaujuosi gyvenimu ir draugais, semiuosi patirties, o kada nors, tikiu, ją panaudosiu ir savoje šalyje“, – gyvenimu Lietuvoje džiaugiasi gruzinas.
Gruzinai dominuoja
2011-aisiais gruzinai sudarė pusę Pabradėje įsikūrusio Užsieniečių registracijos centro gyventojų. Iš viso pernai į centrą patalpinti 508 užsieniečiai. Tarp jų yra 251 gruzinas, 81 rusas, 43 afganai ir 37 Kirgizijos gyventojai, rodo iš centro BNS gauti duomenys.
Tarp į centrą patalpintų Gruzijos piliečių buvo 237 vyrai, devynios moterys ir penki vaikai.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba šiemet sulaikė 135 gruzinus, kurie neteisėtai kirto Lietuvos sieną. Jie savo skaičiumi aplenkė net lietuvius, kurių sulaikyta 132. Pernai dauguma gruzinų – 115 asmenų – įkliuvo į Lietuvą bandydami patekti iš Baltarusijos.
Pernai į centrą buvo patalpinta 30 Armėnijos piliečių, 12 baltarusių, 10 asmenų be pilietybės, septyni Tadžikistano, penki Uzbekistano piliečiai, po tris asmenis iš Ukrainos, Kongo Demokratinės Respublikos ir Irako. Be minėtų asmenų, centre gyveno dar po vieną ar du asmenis iš kitų 17 šalių.
Šis straipsnis buvo spausdintas savaitraštyje „15min“, visą savaitraštį rasite čia.
