Iškilmingą posėdį pradėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos himnai, parodytas trumpas dokumentinis filmas apie Baltijos kelią, tylos minute pagerbti žuvę už Lietuvos laisvę.
Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas susirinkusiems aukščiausiems Lietuvos valdžios atstovams, politikams, ambasadoriams, Sąjūdžio dalyviams, Estijos ir Latvijos vyriausybių bei parlamentų vadovams bei delegacijoms teigė, kad 1989-ųjų rugpjūčio 23-ioji yra diena, iki šiol kelianti gerus jausmus ir šiltus prisiminimus.
„Kai sklaidau tų laikų nuotraukas, neieškau pažįstamų veidų – visi man atrodo tarsi savi ir artimi. Gal kiek prastokai apsirengę, atvykę nudrengtais „žiguliukais“, tačiau šviesiais veidais stovintys žmonės – tokius mus pamatė pasaulis“, – prisiminimais dalijosi A.Valinskas.
Prezidentė ragino vienytis
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad Baltijos kelio vienybė neturi būti pamiršta. Pasak jos, Baltijos kelias tapo pavyzdžiu kitoms kolonizuotoms tautoms, laisvės pergale prieš baimę, nepasitikėjimą ir vienatve.
„Šiame kelyje – visa mūsų istorija, dabartis ir ateitis. Jis mūsų dvasinis etalonas, neleidžiantis kitaip bendrauti su pasauliu ir savimi, nesusmulkėti iki partinių, klaninių, tautinių, religinių rietenų ir barnių – ypač sunkmečio laikotarpiu, kai taip reikalinga mūsų vienybė“, – teigė šalies vadovė.
Latvija: Estiją ir Lietuvą laikom svarbiausiom partnerėm
Latvijos Seimo pirmininkas Gundaras Daudzė sveikindamas kalbėjo apie dabartinį glaudų bendravimą ir bendradarbiavimą tarp visų trijų Baltijos valstybių įvairiose srityse – nuo politikos ar ekonomikos iki turizmo bei kultūros. „Visa tai rodo, kad per 20 metų emocinis ir dvasinis intymumas peraugo į efektyvų ir abipusiai naudingą tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Latvija tikrai visada Estiją ir Lietuvą laikė artimiausiomis ir svarbiausiomis savo bendradarbiavimo partnerėmis“, – kalbėjo G.Daudzė. Jis mūsų dvasinis etalonas, neleidžiantis kitaip bendrauti su pasauliu ir savimi, nesusmulkėti iki partinių, klaninių, tautinių, religinių rietenų ir barnių – ypač sunkmečio laikotarpiu, kai taip reikalinga mūsų vienybė, – apie Baltijos kelią kalbėjo D.Grybauskaitė
Kardinolas: politinės laisvės neužtenka
Kardinolas Audrys Juozas Bačkys iškilmingo posėdžio dalyviams priminė, kad, nors turime politinę laisvę, tačiau jai dar trūksta dvasinės laisvės.
„Dar reiks didelių pastangų, kad politinė laisvė būtų persmelkta dvasios laisve, kad laisvą tautą sudarytų laisvi žmonės. Pareikalavę teisingumo ir tiesos tarp valstybių, šventėme pergalę kaip šalis, bet kur kas didesnis asmeninis laimėjimas mūsų laukia, jei kiekvienas įžengsime į teisingumo ir doros kelią“, – kalbėjo Bažnyčios hierarchas.
Landsbergis: tada jautėmės laisvi kaip niekad
Užlipęs į tribūną Sąjūdžio vadovas Vytautas Landsbergis priminė XX a. antrosios pusės istoriją – nuo neteisėtos Lietuvos aneksijos, iki Baltijos kelio akcijos, kurioje dalyvavo pora milijonų žmonių.
„Šiandien minime ne rekordus, o dvasinę pergalę. Tada jautėmės laisvi kaip niekad ir nieko nebijojom“, – sakė V.Landsbergis. Pasak jo, Baltijos kelias buvo galingas pareiškimas pasaulio žmonėms, kurio nebuvo galima priskirti „ekstremistų būreliui“, kaip sovietų valdžia vadino Sąjūdį bei Laisvės frontus Latvijoje ir Estijoje.
„Apie Baltijos kelio ryšį su Berlyno sienos griuvimu ir Vokietijos susivienijimu dar niekas nekalba. Nors siena griuvo, jei neklystu, kitą dieną po to, kai Berlyne buvo atidaryta Sąjūdžio fotografijų paroda“, – juokavo politikas.
