Plika akimi nematomi grybai gyvena žmogaus kūne, mūsų virtuvėje, o pasaulyje jų rūšių skaičiuojama milijonais. Aurelija juokiasi, kad lietuvio charakteryje, matyt, yra užkuoduotas klausimas: valgomas tas grybas, ar ne?
Grybai, sako Aurelija, yra išgyvenę visas katastrofas, prisitaikę prie įvairių klimato sąlygų. Jie teikia ne tik džiaugsmą – juose slypi ir pavojai. Be to, iš visų gamtos dalykų grybus mokslininkai yra tyrinėję mažiausiai, o kai kurie tyrimai išties skamba neįtikėtinai. Tarkime, ar žinojote, kad grybai skleidžia elektros impulsus arba kad jie maistines museles gali paversti zombiais?
Su A.Plūke kalėjomės ne tik apie mokslinius atradimus, keistas grybų savybes, tačiau ir apie kasdienines situacijas, į kurias patenka miškan su krepšeliu išėjęs grybautojas.
– Aurelija, kaip jūs iš viso atsiradote grybų pasaulyje?
– Gamta domėjausi nuolat, užaugau su ja. Esu tos kartos, kai vasaromis buvome vežami pas močiutę į vienkiemį, o ten – nei interneto, nei išmaniųjų telefonų. Žaidimų aikštelė buvo aplinkui esanti gamta. Bet ji mane ir traukė. Niekada neapleido jausmas, kad norisi tupėti, stebėti, nes aplink yra daug daugiau dalykų, nei aš sugebu pamatyti. Tai liko iki šiol.
Kiek vėliau domėjimasis gamta mane nuvedė prie grybų. Kartą išgirdau kelis pranešimus ta tema. Vienas iš jų – kaip grybai gali išgelbėti pasaulį. Kalbėta apie medicininių grybų, grybų panaudojimo aplinkos valymui temas, taip pat apie grybus, kurie gali tapti alternatyva plastikui.
Grybauju toliau ir nežinau, kur tas grybavimas dar nuves.
Nustebau, nes aš, kaip įprastas lietuvis, apie grybus žinojau nedaug – juos su tėvais rinkome valgymui, žinojau, kurie nuodingi. Ir tiek žinių.
Taip po truputį pradėjau atrasti grybus ir jų istorijas, o mano socialiniai tinklai tarsi transformavosi į grybų portalą.
