RVUL išsamesnės informacijos apie mirusį pacientą neteikia, tik patvirtina – klasikinius apsinuodijimo grybais požymius sukėlė žalsvoji musmirė.
Ragina kreiptis visais atvejais
RVUL Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos RITS vedėja, klinikinės toksikologijos gydytoja, gydytoja anesteziologė reanimatologė Gabija Laubner teigia, kad apsinuodijimo grybais komplikacijų pacientai gali išvengti laiku kreipdamiesi pagalbos. Deja, dažnu atveju lietuviai linkę kentėti ir į gydytojus kreipiasi vėlai.
„Jei po kelių valandų ar net sekančią dieną po to, kai buvo valgyta grybų, atsirado pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai, tai yra pirmieji ir dažniausi apsinuodijimo nuodingais grybais požymiai.
Nors tokie pat negalavimai gali atsirasti tiesiog persivalgius ar prisivalgius ne nuodingų, bet nevalgomų grybų. Kiekvienas apsinuodijimas grybais turi būti vertinamas kaip potencialiai pavojingas gyvybei, dėl jo būtina pasitarti su medikais“, – teigė gydytoja.
Kaip teigė RVUL Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos RITS vedėja, pirmųjų apsinuodijusių grybais pacientų sulaukta dar pavasarį: „Tai buvo žmonės, prisirinkę bobausių (šį grybą reikia tinkamai išvirti, kad jį būtų galima valgyti). O „rudeniniai“ grybautojai ėmė kreiptis į medikus jau nuo rugpjūčio vidurio, kuomet miškuose pradėjo dygti baravykai.
Šiuo metu į ligoninės Skubios pagalbos skyrių dėl apsinuodijimų grybais kreipiasi maždaug po keliolika žmonių per savaitę, tačiau didžiajai daliai pagalba suteikiama vietoje ir jie išleidžiami į namus. Šiemet dėl grybų hospitalizuoti teko apie 10 asmenų.
Tikrųjų apsinuodijimų grybais pikas tikėtinas spalio mėn., nes tada pradeda dygti žaliuokės, kurias nepatyrę grybautojai dažnai sumaišo su žalsvąja musmire.“
Šiemet hospitalizuoti dėl grybų teko apie 10 asmenų.
Daugiausia mirčių sukelianti
Kaip teigiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos biuro interneto puslapyje apsinuodijau.lt, žalsvoji musmirė – daugiausiai mirčių atnešęs augalinės kilmės nuodas.
„Šiuose grybuose esanti nuodinga medžiaga amatoksinas pasižymi stipriu kepenų veiklą sutrikdančiu poveikiu. Amatoksinas aptinkami ir kituose nuodinguose grybuose: musmirėje, smailiažvynėje žvynabudėlėje, eglinėje kūgiabudėje.
Net viename grybe esantis nuodo amatoksino kiekis gali būti mirtinas. Šio nuodo savybės nepakinta verdant, kepant, sūdant, džiovinant ir kitaip juos ruošiant ir konservuojant“, – rašoma Apsinuodijimų informacijos biuro puslapyje.
Taip pat įspėjama, kad spsinuodijimui amatoksino turinčiais grybais būdingas ilgas latentinis (slaptasis) periodas – gali būti 6–48 valandos, vidutiniškai 6–15 valandų, kurio metu jokių simptomų gali nepasireikšti.
„Po latentinio periodo simptomai pasireiškia staiga – atsiranda stiprūs pilvo diegliai, nuolatinis vėmimas, vandeningas viduriavimas, troškulys, pakyla temperatūra. Ligonis įtaria, kad apsinuodijo grybais, bet po to būna remisijos fazė (paprastai trečią parą), simptomai lyg ir praeina.
Nors savijauta pagerėja, ligonis nustoja vemti, tačiau laboratoriškai nustatomi sunkaus kepenų pažeidimo požymiai. Kai simptomai atsinaujina ir žmogus kreipiasi pagalbos, dažniausiai jau būna per vėlu“, – teigiama apsinuodijau.lt.
Žalsvoji musmirė – daugiausiai mirčių atnešęs augalinės kilmės nuodas.
Amanitinai yra labai toksiški, patekę į kraujotaką, ardo kepenų ląsteles (hepatocitus) ir sukelia jų nekrozę. Kraujyje labai padidėja kepenų fermentų, bilirubino: „Negydant prasideda masyvus kraujavimas iš virškinimo trakto dėl kepenų pažeidimo sutrikus krešėjimui.
Dėl sutrikusios medžiagų apykaitos pažeidžiamos galvos smegenys, sutrinka sąmonė, gali ištikti koma. Vėliau vystosi ūminis inkstų nepakankamumas. Pacientai dažniausiai miršta dėl ūminio kepenų nepakankamumo bei išsivysčiusių komplikacijų.“
Valgyti tik tai, ką gerai pažįsti
Gydytoja G.Laubner priminė, kad mikologai išskiria maždaug 7 Lietuvoje augančias mirtinai nuodingas grybų rūšis, tarp kurių ir – žalsvoji musmirė.
„Nuodingi grybai dažniausiai niekuo nesiskiria nuo valgomų, todėl norėdami išvengti apsinuodijimo, laikykitės kelių paprastų taisyklių: rinkite tik tuos grybus, kuriuos tikrai pažįstate, nevalgykite kitų žmonių rinktų grybų, netikėkite kitų žmonių pasakojimais apie ypatingu būdu pagamintus nuodingus grybus, kuriuos galima valgyti.
Be to, grybai yra sunkiai virškinamas maistas, todėl gamindami grybus nenaudokite riebių padažų, kad virškinamasis traktas nebūtų dar labiau apsunkintas.
Klaida padaroma du kartus: pirmoji – netyčia suvalgomas nuodingas grybas, tačiau tai dar nėra nuosprendis. Antroji klaida, kuomet žmogus pajutus apsinuodijimo simptomus: pykinimą, daugkartinį viduriavimą ir vėmimą, pilvo skausmą, bando gydytis pats ir nesikreipia pagalbos į medikus. Kuo ilgiau delsiama, tuo mažesnė galimybė padėti“, – apie delsimo žalą aiškino gydytoja.
Nuodingi grybai dažniausiai niekuo nesiskiria nuo valgomų.
Medikės teigimu, būtina prisiminti ir tai, kad apsinuodyti galima tiek valgomais, tiek nuodingais grybais: „Neteisingai paruošus ar padauginus valgomų grybų, žmogų gali kamuoti virškinimo sutrikimai – sunkumas skrandyje, pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Šie simptomai prasideda praėjus kelioms valandoms po valgio ir turėtų savaime praeiti per 4–6 val. Sveikatos sutrikimams tęsiantis, būtina kreiptis į gydytoją, nes tik tyrimus atlikęs specialistas galės nustatyti, ar žmogui tikrai tik sutriko virškinimas, ar jis apsinuodijo.“
Gydytoja G.Laubner įspėja, kad jei žmogus suvalgė nuodingų grybų, tai gali turėti sunkių pasekmių – nuo apsinuodijimo, inkstų nepakankamumo iki mirties.
„Suvalgius nuodingų grybų pirmieji simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, svaigulys – gali atsirasti po kelių valandų ar net kitą dieną. Kuo vėliau apsinuodijimo simptomai atsiranda, tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas.
Jei grybus valgė keli žmonės, bet blogai pasijuto tik vienas iš jų, nereikėtų apsigauti ir galvoti, kad tai – ne apsinuodijimas grybais. Tikėtina, kad renkant pasitaikė tik vienas nuodingas grybas ir pateko į vieno žmogaus lėkštę“, – įspėjo G.Laubner.
