Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis, 2007 metais visoje Lietuvoje buvo užregistruoti 64 apsinuodijimų grybais atvejai, 2008 metais – net 95 atvejai, 2 žmonės mirė. Kokie metai bus šiemet, dar neaišku, tačiau specialistai ragina grybautojus ir jų surinktomis gėrybėmis skanaujančius pasisaugoti.
Apsinuodyti galima suvartojus nuodingų arba netinkamai paruoštų grybų. Grybai yra sunkiai virškinamas maistas, todėl žmogus, suvalgęs net gerų grybų, gali pasijausti blogai. Suvalgę nuodingų grybų žmonės gali susirgti inkstų ar kepenų nepakankamu. Organizmo apnuodijimo pasekmės jaučiamos gana ilgai, o kartais tokie apsinuodijimai gali baigtis mirtimi. Todėl pajutus pirmuosius apsinuodijimo simptomus klaidinga manyti, jog jie išnyks savaime. Būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Apsinuodijimo požymiai
Apsinuodijus nuodingais grybais dažniausiai pastebimi žarnyno sutrikimai. Tačiau gali pasireikšti bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, atsirasti galvos, pilvo skausmai, viduriavimas, pakisti odos ir gleivinės spalva, retėti arba, atvirkščiai, dažnėti pulsas, kvėpavimas, prasidėti traukuliai. Ligonis gali prarasti sąmonę.
Medikai primena, kad suvalgius netinkamai paruoštų grybų galima susirgti botulizmu. Liga prasideda staiga. Ligonį pykina, džiūsta burna, apima silpnumas, skauda galvą, pakyla temperatūra. Vėliau sutrinka regėjimas, dvejinasi akyse, užkrenta viršutiniai akių vokai. Gali sutrikti kvėpavimas, rijimo refleksas. Negydant ligonis gali mirti dėl kvėpavimo centro paralyžiaus. Inkubacinis periodas dažniausiai trunka 12-24 val., kartais 6-30 val. (priklauso nuo toksino dozės). Ligos sukėlėjas – clostridium botulinum. Žmogus apsinuodija šios bakterijos išskirtu egzotoksinu.
Botulizmo bakterijų gali būti gyvulio, kartais žmogaus žarnyne, kur jos nekenksmingos. Su išmatomis jos patenka į dirvožemį ir jame virsta sporomis. Sporos neaktyvios ir žmogui pavojaus nekelia. Tačiau su žemėmis patekę į sąlygas, kur nėra deguonies, pavyzdžiui, į sandariai uždarytus grybų konservus, sporos virsta bakterijomis, kurios dauginasi ir išskiria labai stiprų nuodą – botulotoksiną. Šis toksinas yra labai atsparus. Jis suyra + 90° C temperatūroje per 40 minučių, verdant – per 10–15 minučių. Sporos atsparios virinimui 1,5–6 valandas, tačiau 115° C temperatūroje žūsta per 5–40 minučių.
Specialistų rekomendacijos
Kad grybai neapkartintų gyvenimo, KVSC vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė rekomenduoja:
rinkti tik gerai pažįstamus grybus. Būti ypač atsargiems renkant pievagrybius, nes jie panašūs į blyškiąsias musmires. Ūmėdės, žaliuokės bei vadinamieji ,kalpokai itin lengvai supainiojami su žalsvosiomis musmirėmis.
Patariama rinkti tik jaunus grybus, nes senuose, peraugusiuose grybuose gali būti susikaupę daug nuodingų junginių. Surinktus grybus reikia apdoroti tą pačią dieną. Nespėjus grybų sutvarkyti iš karto, juos geriausia paskleisti plonu sluoksniu vėsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Nelaikyti polietileno maišeliuose ar plastmasiniuose induose, nes tuomet grybai genda greičiau.
Šviežius grybus reikia valgyti tik tinkamai apdorojus. Pirmiausia juos reikia kruopščiai nuvalyti ir nuplauti, kad neliktų žemių ir kitų nešvarumų. Paruoštus vėliau vartoti grybus laikyti vėsiame rūsyje arba šaldytuve nuo 0 iki +6° C temperatūroje.
Patariama nepirkti turguje grybų konservų, nes neaišku, kokiomis sąlygomis ir kaip jie galėjo būti paruošti. Be to, niekas negali būti tikras, kad, tarkim, vietoj ūmėdės nepateko žalsvoji musmirė. Nereikėtų pirkti ir abejotinos kokybės, senų grybų.
