Apie savo kandidatavimą į prezidento postą kol kas paskelbė buvęs banko analitikas Gitanas Nausėda, Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, diplomatas Vygaudas Ušackas, Seimo nariai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, taip pat Europos Parlamento nariai Petras Auštrevičius ir Valentinas Mazuronis bei filosofas Arvydas Juozaitis.
Šių kandidatų gretose nėra nei vieno politinei kairei priklausančių partijų atstovo. Socialdemokratai svarsto Vilijos Blinkevičiūtės, Rasos Budbergytės ir Vytenio Povilo Andriukaičio kandidatūras.
„Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) savo kandidatų kol kas nepaskelbė, o pačios partijos didesnį dėmesį skiria egzistencinėms problemoms.
Politologai pastebi, kad tradicinė kairiųjų ir dešiniųjų perskyra turi vis mažiau reikšmės Lietuvos politikoje. Tai ypač gerai atspindi prezidento rinkimų kampanija.
Kandidatai, bandydami apimti kuo platesnį rinkėjų ratą, mėtosi nuo vienų pažiūrų prie kitų, priimdami partijų paramą, tačiau stengdamiesi atsiriboti nuo konkrečių pažiūrų ar vertybių sistemų.
Kairei priskiria N.Puteikį, A.Maldeikienę ir V.Mazuronį
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė pabrėžė, kad pastaruoju metu Lietuvos politinę erdvę ryškiausiai bando formuoti „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kuris užsikabino už prezidentės ištartos „viršūnių ir apačių“ perskyros, sukūrė savo interpretaciją ir bando ją primesti visai valstybei.
Iš jau pasiskelbusių kandidatų į prezidentus kaip politinės kairės idėjų atstovus politologė įvardino N.Puteikį, A.Maldeikienę ir V.Mazuronį.
„Dėl socialinio teisingumo, didesnio perskirstymo pasisako, į tą socioekonominę kairę daugiau apeliuoja N.Puteikis“, – teigė ji.
„A.Maldeikienės pažiūros sunkiau apibrėžiamos pagal šitą skalę, bet tam tikrų socioekonominės kairės apraiškų aš atrasčiau. Nesakyčiau, kad tai labai liberalus žmogus, nes paprastai tas jos kalbėjimas apie vidurinę klasę, jei žiūrėsime nuo centro, labiau į kairiąją pusę. A.Maldeikienė tikrai nėra žmogus, kuris pasakytų, kad leiskime laisvai rinkai viską sureguliuoti“, – darė išvadą R.Urbonaitė.
Jos teigimu, „Tvarkai ir teisingumui“ ir Darbo partijai anksčiau priklausęs V.Mazuronis turėjo galimybę save pozicionuoti kaip politinės kairės atstovą, tačiau to padaryti pirmuosiuose debatuose jam nepavyko. Jis šokinėjo nuo pozicijos prie pozicijos ir daugiausiai laiko skyrė abstrakčiai visos Lietuvos politikos kritikai.
„Bijau, kad V.Mazuronis nuėjo į savo demagogiją. Jis turėjo progą pasireikšti, pristatyti aiškiau savo programą, tačiau tuo nepasinaudojo. Nors to sukimo į ekonominę kairę ženklų jo pasisakymuose buvo“, – tvirtino MRU lektorė.
V.Ušacko krypties nematyti
Komentuodama V.Ušacko siūlomą ekonomikos planą R.Urbonaitė sakė, kad jame daugiau lozungų nei konkrečių siūlymų, o idėjinė kryptis apskritai sunkiai nusakoma.
„Man liko neaišku: į kurią čia pusę? Nei į kairę, nei į dešinę, sunku net identifikuoti. Galbūt daugiau liberalumo nei pas kitus kandidatus, bet aš girdėjau daug lozungų ir kažką nuspręsti apie kandidato pažiūras sunku“, – V.Ušacko siūlymus skeptiškai vertino politologė.
Ji prognozavo, kad daugelis kandidatų į prezidentus bandys laviruoti tarp centro ir kairės pozicijų ekonominiuose klausimuose, o vertybių, moralės srityje laikysis dešinės ir centro pozicijų.
„Pavojinga nutolti per daug į dešinę pusę ekonomikoje, nes, jei žiūrėtume į tyrimus, kurie buvo atlikti po buvusių rinkimų, tai lietuvis rinkėjas pagal socioekonominę pusę yra labiau kairysis, o pagal moralinę liberalizmo-konservatizmo ašį – labiau linkęs į konservatizmą. Natūralu, kad kandidatai nebus pernelyg drąsūs su itin liberaliomis idėjomis“, – svarstė pašnekovė.
Vertybine prasme kol kas liberaliausias pažiūras išsakė tos pačios lyties partnerystei pritarianti A.Maldeikienė. Tam tikrą nuosaikumą šia tema pademonstravo ir I.Šimonytė, keliuose interviu pareiškusi, kad jai tai „netrukdo ir problemos nemato“. Visgi R.Urbonaitė prognozuoja, kad tokios liberalios pažiūros netaps rinkimų ašimi, nes jos neatspindi didžiosios dalies visuomenės lūkesčių.
„Nuvažiavus į regionus drąsiai apie tai kalbėti būtų kiek pavojinga. Daugelis kandidatų ieškos abstrakčių frazių, kurios nesukeltų audringos reakcijos iš rinkėjų pusės“, – darė išvadą ji, primindama, kad G.Nausėda netgi griebėsi referendumo dėl tos pačios lyties partnerysčių idėjos, kviesdamas „klausti tautos“.
„Viršūnės ir apačios“
R.Urbonaitė pastebėjo, kad rinkimuose pagrindiniu klausimu tampa nebe politinių idėjų, pasiūlymų skirtumai, o dirbtinai kurstoma „apačių ir viršūnių“ perskyra.
„Matau tendenciją, kuri man kelia nerimą. Mes čia svarstome, kas į kairę, o kas į dešinę, narstome pagal skirtingus pjūvius – socioekonominį ar moralinį, bet prezidento rinkimuose šios skalės išgyvena rimtas krizes. Bet šie skirtumai vis labiau susiniveliuoja, o kai kurie politikai bando šias įprastas skales pakeisti kitomis skalėmis, kurios gali įgauti daug populiarumo“, – perspėjo politologė.
Jos teigimu, tokią strategiją naudoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis R.Karbauskis. Ši strategija primena labai sėkmingai Rolando Pakso ir jo komandos taikytą „elito ir runkelių“ skirstymą, kuris subūrė tvirtą palaikytojų būrį.
„Visuomenė fragmentuojama nebe vertybiniais aspektais, ne požiūrių skirtumais, o pagal turtą ar užimamas pareigas. Man atrodo, kad tai be galo žalinga ir galime sulaukti labai negatyvių pasekmių. Tam tikru požiūriu tai yra ir neapykantos kurstymas“, – griežtai kalbėjo R.Urbonaitė.
Man atrodo, kad tai be galo žalinga ir galime sulaukti labai negatyvių pasekmių. Tam tikru požiūriu tai yra ir neapykantos kurstymas.
„Kas yra tos apačios? Pagal užimamų pareigų, gaunamo atlyginimo kriterijų man reikėtų save priskirti apačioms. Kaip ir savo tėvus, didžiąją dalį kaimynų... Jei taip žiūrėsime, tai yra žmonių žeminimas. R.Karbauskis tą apačių terminą pasiėmė iš prezidentės kalbos, bet D.Grybauskaitė turėjo galvoje konkrečius asmenis Seime. R.Karbauskis norėjo jai įkąsti, apvertė tą citatą aukštyn kojomis ir pritaikė, kaip jam naudingiau. Po to ši skirtis dažnai kartota įvairiuose interviu. Man kyla rimta abejonė, ar taip nebandoma paversti apačių ir viršūnių skirties pagrindiniu rinkimų klausimu?“, – sakė politologė.
Jos manymu, R.Karbauskis bando fragmentuoti, skaldyti ir net nesąmoningai žemina tam tikrus visuomenės sluoksnius, priskirdamas jiems „apačių“ įvaizdį. Tokiu būdu jis siekia dalies visuomenės užuojautos ir populiarumo.
„Man pats terminas, kuris yra eskaluojamas ir populiarinamas, atrodo labai žalingas“, – darė išvadą ji.
Kiek truks S.Skvernelio tyla?
Paklausta, ar R.Karbauskio minimu „apačių kandidatu“ gali tapti jo premjeras Saulius Skvernelis, politologė kalbėjo skeptiškai. Premjeras, pasak jos, baidosi vertybinės pozicijos ir stengiasi kuo ilgiau išvengti konkretaus pareiškimo dėl rinkimų.
„Kol kas S.Skvernelis visiškai tyli. Jis, aišku, to termino nevartoja, bet jis apskritai nekalba, ar dalyvaus, ar nedalyvaus rinkimuose“, – pažymėjo ji, prognozuodama, kad premjeras paskelbs apie kandidatavimą tik kitų metų pradžioje.
„Formaliai jis galėtų atitikti kairiųjų kandidato įvaizdį, nes jie ir Seimo rinkimuose apeliavo į socioekonominę kairę ir moralinį konservatizmą. Jie užėmė tą nišą, kurios anksčiau niekas nebuvo ryškiau užėmęs. Jie pasinaudojo tuo savotišku vakuumu ir manau, kad tęs ėjimą ta kryptimi“, – prognozavo R.Urbonaitė.
Kalbėdama apie galimus S.Skvernelio konkurentus kairėje ji išskyrė dvi kandidatūras.
V.Blinkevičiūtės ir L.Linkevičiaus dilemos
Tam tikrą dalį balsų iš premjero prezidento rinkimuose galėtų atimti visuomenėje populiarumą išsaugojusi Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė arba pozityviai vertinamas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Tvarkos ir teisingumo“ ar Darbo partijos perspektyvos politologė nemato.
„Darbo partijos apskritai nesigirdi. Girdėjome tik Viktoro Uspaskicho norą eiti į Vilniaus miesto mero rinkimus, bet dabar ir vėl štilis. „Tvarkiečiai“ jau tiek buvo užsiciklinę su vieninteliu ir visiems laikams jų prezidentu Rolandu Paksu, kad pamiršo, jog reikia ieškoti kažko kito“, – apibendrino R.Urbonaitė.
„Iš socialdemokratų turėtume tikėtis daugiausiai, bet ir jie susiduria su naujų kadrų krize. Kurį laiką jos nesprendę, jie negali jos išspręsti per naktį. Gintautas Paluckas žada, kad jų kandidatas bus stiprus, bet aš nežinau, ar jie gali turėti tą juodąjį arkliuką, kuris nustebintų. Ar nebus tik tai raiša antis?“ – subtiliai primindama socdemų lyderio G.Palucko pamėgtą paukščių auginimą juokavo politologė.
Visgi, jei kairėje pusėje atsidurs S.Skvernelis, man sunku įsivaizduoti, kad kas nors galėtų sudaryti jam daug sunkumų. Dešinėje pusėje konkurencija žymiai ryškesnė.
L.Linkevičius, pasak jos, yra populiarus ministras, bet pats nerodo didelio entuziazmo kandidatuoti. Jam gali pritrūkti ir partijos palaikymo. Formaliai „socdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo į ministro postą paskirtas ir nuo socialdemokratų atsiribojęs L.Linkevičius turėtų burti naują rinkimų komandą. Be to, jam būtų sunku pritraukti platesnį rinkėjų ratą, kuriam įprastai nerūpi užsienio politikos reikalai.
Tuo metu V.Blinkevičiūtės stabilus populiarumas leidžia tikėtis, kad ji pasiglemš dalies kairiųjų pažiūrų rinkėjų simpatijas.
„Jeigu ji nuspręstų, tai galėtų atimti dalį balsų iš S.Skvernelio, sudarytų jam neblogą konkurenciją. Nors kol kas įtikinamiau atrodo, kad kandidatuoti gali ir asmeninių ambicijų turintis V.Andriukaitis, kuris ženkliai žemiau reitingų lentelėje nei Blinkevičiūtė“, – kalbėjo politologė.
„Visgi, jei kairėje pusėje atsidurs S.Skvernelis, man sunku įsivaizduoti, kad kas nors galėtų sudaryti jam daug sunkumų. Dešinėje pusėje konkurencija žymiai ryškesnė“, – sakė R.Urbonaitė, primindama G.Nausėdos, V.Ušacko ir I.Šimonytės susidūrimą.
