Anot Lietuvos Medikų sąjūdžio pirmininko Vytauto Kasiulevičiaus, reformos esmė – sukurti efektyvų sveikatos gydymo įstaigų tinklą, kuriame būtų užtikrinamos saugios ir efektyvios paslaugos pacientams. V.Kasiulevičius priduria – dar viena svarbi reformos užduotis – sukurti efektyvią apmokėjimo sistemą.
„Paskutiniame atlyginimų didinimo etape pamatėme visišką chaosą – vienos įstaigos vykdė įsipareigojimus, kitos ne. Nevykdė todėl, kad jos veikia neefektyviai. Pavyzdžiui, įvairiose savivaldybėse vystomos brangios paslaugos, kurių vystyti nėra prasmės. Dėl to pastebimos didelės atlyginimų disproporcijos. Samdomi brangūs specialistai, o vietiniai specialistai gauna minimalų atlyginimą. [...] Yra daug įvairių priežasčių, kodėl reikia vykdyti šią reformą, bet, žinoma, ji turi būti labai skaidri“, – akcentuoja V.Kasiulevičius.
Jo nuomone, būtų geriausia, kad Seimas nustatytų kriterijus, pagal kuriuos, vykdant reformą, gydymo įstaigos būtų įtraukiamos į tinklą. V.Kasiulevičiaus tvirtinimu, kriterijai turėtų būti aiškūs ir paskelbti viešai, nes tai yra tarptautiniu mastu pripažinta praktika.
„Pavyzdžiui, tai gali būti įstaigos, kurios atlieka tam tikrą skaičių procedūrų ir gali saugiai jas atlikti. Tarkime, jeigu operacija atliekama kartą per mėnesį, tai turbūt neužtikrina geros specialistų kvalifikacijos. Jeigu gimdymas įstaigoje priimamas kartą per mėnesį, tai neužtikrina galimybės, kad tokios įstaigos egzistuos. Vadinasi, tokie kriterijai gali būti sukurti, paskelbti, patvirtinti Seimo“, – teigia V.Kasiulevičius.
Jo pastebėjimu, ginčas kilo dėl to, kas turi patvirtinti kriterijus – ar tai vyriausybės, ar Seimo užduotis. „Manau, kad šiuos nesutarimus galima išspręsti. Jeigu prezidentė ir vetuos, tai Seimas gali susitelkti ir pataisyti tuos įstatymus“, – įsitikinęs V.Kasiulevičius.
Pasvalio ligoninės vadovas, Ligoninių asociacijos viceprezidentas Rolandas Rastauskas taip pat tvirtina, kad turėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis įstaigos įtraukiamos į tinklą, nes šiuo metu gydymo įstaigų darbuotojai neturi jokios konkrečios informacijos.
„Aš tik galiu patvirtinti, kad tų neaiškumų yra labai daug ir niekas daugiau nepaaiškėja. Mes nesakome, kad nieko nereikia daryti, kad nieko nereikia keisti. Tikrai, gal tas tinklas neoptimalus, tačiau, kaip jau buvo paminėta, turėtų būti nustatyti kriterijai. Tikrai man atrodo, kad ministras padarė politinę klaidą, kad nepristatė savo vizijos, koks turėtų būti gydymo įstaigų tinklas, kokie turėtų būti kriterijai“, – sako R.Rastauskas.
Jo nuomone, jei reformos kriterijai būtų pristatyti gydymo įstaigoms ir visuomenei, kiltų mažiau klausimų. R.Rastausko pastebėjimu, pagal tai, kaip vykdoma reforma, atrodo, kad viskas atliekama slaptai: „Buvo nurodyta Valstybinei ligonių kasai paruošti preliminarų tinklą, paskui jis kažkokiame slaptame posėdyje buvo apsvarstytas ir grąžintas. To būsimo tinklo nežino net Seimo nariai, net Sveikatos reikalų komitetas. Dėl to nebuvo tartasi nei su Ligoninių asociacija, nei su [Lietuvos gydytojų] vadovų sąjunga.“
R.Rastauskas antrina V.Kasiulevičiui – anksčiau, vykdant ligoninių reformas, buvo nurodomas reikalingas operacijų, gimdymų skaičius ar kiti kriterijai. Tokie kriterijai turėtų būti nurodyti ir dabar.
„Dabar tik girdime (ministerija ir nepaneigia), kad bus uždarytos 25 ar 27 ligoninės. Jeigu ne uždarytos, tai paverstos slaugos ligoninėmis. Tai kelia pagrįstą nerimą ir pacientams, ir medikams. Vis dėlto rajono ligoninėse gydosi (priklausomai nuo rajono dydžio) nuo 3 iki 5 tūkst. pacientų stacionare. Tai apie 50 proc. visų pacientų, besigydančių ligoninėse. Tos didžiosios ligoninės jų nelaukia, nes jos pačios turi pakankamai pacientų, gana didelės eilės“, – akcentuoja R.Rastauskas.
Premjeras LRT RADIJUI antradienį tvirtino, kad įvykdžius reformą pas šeimos gydytojus eilės turėtų sutrumpėti per pusę, pas gydytojus specialistus – ketvirtadaliu. Tokia statistika R. Rastauskas abejoja: „Nežinau, kuo tai grindžiama, kokiais kriterijais. Man atrodo, atvirkščiai, būtų problema. Ypač rajonų ligoninėse tikrai būtų diskriminuojami žmonės, nemaža dalis liktų apskritai be pagalbos.“
V.Kasiulevičius taip pat teigia, kad tiksliai pasakyti, kaip pasikeistų pacientų eilės, sunku. Anot jo, yra skaičiavimų, kurie rodo, kad eilės galėtų sumažėti, jeigu būtų perskirstytos lėšos.
„Sakykime, toms įstaigoms, kurios gerai teikia konsultacijas, kvalifikuotai išsprendžia problemas, galbūt trūksta pinigų. Gal jos galėtų gauti daugiau pinigų, perskirsčius lėšas iš neefektyvių įstaigų. Bet reikia labai gerai suskaičiuoti ir tikrai pasitelkti medikų bendruomenę“, – sako V.Kasiulevičius.
Jo nuomone, jeigu būtų imtasi tokių veiksmų, medikų bendruomenė, įstaigų vadovai nebūtų prieš siūlomą reformą.
Pagal LRT RADIJO laidą „Ryto garsai“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
