Sostinės vaikų darželyje kaupinių ir paviršių testus atliekanti ir tėvus bei administraciją konsultuojanti visuomenės sveikatos specialistė Miglė Kovalevskytė kalbina doc. dr. Sigitą Burokienę, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų priėmimo skubios pagalbos skyriaus vaikų ligų gydytoją.
– Lietuvoje plinta labiau užkrečiama COVID-19 atmaina omikron. Vaikai ir paaugliai nuolat yra kolektyvuose – darželiuose, mokyklose, būreliuose. Kaip lengvai jie užsikrečia šia liga?
– Pandemijos pradžioje COVID-19 infekcija buvo laikoma labiau suaugusiųjų liga. Vaikai koronavirusu užsikrėsdavo retai ir sirgdavo lengvai. Tam įtakos turėjo ir griežtos karantino priemonės, kai buvo apriboti visi vaikų kontaktai.
Kita vertus, klaidinga žinutė, kad vaikai neserga COVID-19 liga, lėmė tai, kad susirgus suaugusiems šeimos nariams vaikai nebuvo testuojami, todėl lengvi ar besimptomiai atvejai nepateko į statistiką.
Mutuojant virusui, vaikams sugrįžus į kontaktinį ugdymą, virusas sparčiai išplito tarp vaikų ir paauglių. Jau 2021 m. rudenį ir žiemos pradžioje vyraujant delta atmainai vaikai sudarė apie 30 proc. visų užsikrėtusiųjų, nors populiacijoje vaikai sudaro mažiau nei 20 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad vaikai dažniau užsikrečia nei suaugusieji.
Naujoji omikron atmaina, kuri plinta 3–5 kartus greičiau nei delta, padidins sergančių vaikų skaičių.
– Ar savo praktikoje susiduriate su vaikų ir paauglių COVID-19 ligos atvejais?
– Savo praktikoje susiduriu su įvairaus sunkumo ir įvairios formos COVID-19 liga. Dažniausiai vaikams pasireiškia karščiavimas, viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomai – sloga, kosulys, gerklės skausmas. Gali būti ir virškinimo sistemos pakenkimų – viduriavimas, vėmimas, pykinimas. Kartais stebime kvėpavimo nepakankamumo požymius ir papildomo deguonies poreikį. Sunkiai serga naujagimiai ir kūdikiai.
Savo praktikoje susiduriu ir su tragiškomis šeimų situacijomis, kai COVID-19 liga serga visa šeima, tėvams reikalingas intensyvus gydymas intensyvios terapijos skyriuose, o sergančių vaikų nėra kam prižiūrėti.
Sažniausiai vaikams pasireiškia karščiavimas, sloga, kosulys, gerklės skausmas. Gali būti ir viduriavimas, vėmimas, pykinimas.
– Kokia situacija stebima klinikose? Ar yra dėl COVID-19 ligos hospitalizuotų vaikų ir paauglių?
– Santaros klinikose dirbu vadinamajame kovidiniame vaikų priėmimo skubios pagalbos skyriuje, į kurį dėl ūmių ligų ir būklių atvyksta vaikai iš Vilniaus regiono, kuriems įtariama ar patvirtinta COVID-19 liga. Rudenį ir žiemos pradžioje kasdien atvykdavo nuo 5 iki 10 vaikų su patvirtinta COVID-19 infekcija arba ją patvirtiname patys, atlikę PGR tyrimą.
Sausio mėnesį stebim dar didesnius skaičius. Apie 20 proc. atvykusiųjų hospitalizuojame dėl vidutinės ir sunkios eigos ligos. Vaikai yra įvairaus amžiaus – nuo naujagimių iki paauglių.
Santaros klinikose vaikams turime 10 kovidinių lovų, kurių užimtumas pastaruoju metu siekia 100 proc. Po kelis vaikus dėl sunkių COVID-19 ligos formų nuolat būna Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje.
– Kokie yra liekamieji COVID-19 ligos reiškiniai vaikams ir paaugliams?
– Dalis vaikų, persirgusių COVID-19 liga, nepriklausomai nuo ligos sunkumo, patiria ilgalaikį pokovidinį nuovargį, miego sutrikimus, jiems sunkiau susikaupti, skundžiasi galvos, sąnarių skausmu, užsitęsusiu kosuliu. Medicininėje praktikoje tai vadinama ilguoju COVID-19.
Jeigu vaikui pasireiškė daugiasisteminis uždegiminis sindromas, organų pažeidimas gali būti ir negrįžtamas.
– Ar visiems vaikams ir paaugliams reikia skiepytis nuo COVID-19?
– Dėl 5–11 metų amžiaus vaikų skiepijimo nuo COVID-19 visuomenėje kilo daug aistrų – tai kaip yra iš tiesų: reikia ar nereikia skiepyti vaikus?
Lietuvos pediatrų draugija rekomenduoja skiepyti 5–11 metų amžiaus vaikus nuo COVID-19, o ypač rizikos grupės vaikus. Rizikos grupėms priskiriami vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas, diabetas, onkologinės, plaučių, širdies, virškinimo organų, inkstų, sąnarių ir jungiamojo audinio, endokrininės, nervų sistemos, psichikos ligos, imunodeficitu pasireiškiančios ligos.
Santaros klinikose vaikams turime 10 kovidinių lovų, kurių užimtumas pastaruoju metu siekia 100 proc.
Taip pat rizikos grupėms priskiriami vaikai po organų transplantacijos bei globos įstaigų vaikai.
– Minėjote, kad COVID-19 liga sunkiai serga naujagimiai ir kūdikiai. Ką daryti šeimoms?
– Jeigu šeimoje yra kūdikių, o dar geriau, prieš gimstant naujam šeimos nariui, visi artimos aplinkos asmenys, tarp jų ir vaikai nuo 5 metų turėtų pasiskiepyti, kad apsaugotų mažylį.
– Kaip veikia vakcina nuo COVID-19?
– Šiuo metu vaikų ir paauglių skiepijimui naudojamos vakcinos yra mRNR vakcinos. mRNR reiškia informacinę ribonukleino rūgštį (angl. messenger RNR). Nors mRNR technologija iki šiol nebuvo naudojama vakcinose, šios srities tyrimai visame pasaulyje jau vyksta maždaug dešimt metų.
Kai žmogui suleidžiama vakcina, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti spyglio baltymą. Žmogaus imuninė sistema atpažįsta šį spyglio baltymą kaip svetimą organizmui, pradeda gaminti specifinius antikūnus ir specialiąsias T ląsteles. Šios ląstelės ir antikūnai yra atsakingi už viruso plitimo organizme mažinimą, jo sunaikinimą ir pašalinimą.
Vėliau, jei vakcinuotas žmogus turi kontaktą su SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema sugeba atpažinti virusą ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti: antikūnai ir T ląstelės, veikdamos kartu, gali sunaikinti virusą, užkirsti kelią jo patekimui į kūno ląsteles ir sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdamos apsisaugoti nuo COVID-19 ligos.
Patekusi į organizmą vakcina apdorojama per 1–2 savaites po vakcinacijos, per šį laiką gaminami antikūnai ir susidaro imuninė atmintis.
Jeigu šeimoje yra kūdikių, o dar geriau, prieš gimstant, visi artimos aplinkos asmenys, tarp jų ir vaikai nuo 5 m., turėtų pasiskiepyti, kad apsaugotų mažylį.
– Ką patartumėte tėvams, vis dar svarstantiems dėl savo vaikų skiepijimo nuo COVID-19?
– Aptardama su tėvais klausimą dėl vaikų skiepijimo, remiuosi JAV Filadelfijos vaikų ligoninės specialistų patarimais, kurie siūlo įvertinti naudą ir riziką trimis aspektais: vakcinos saugumo, COVID-19 ligos pasireiškimo ir aplinkinių žmonių saugumo.
Vakcinos saugumas. Tėvai baiminasi, kad vakcina gali sukelti lengvesnius ar sunkesnius šalutinius reiškinius. Tačiau reikėtų įvertinti, kad persirgus COVID-19 infekcija tikimybė susirgti sunkiomis būklėmis išauga. Baimė dėl galimo ilgalaikio poveikio prilygsta nežinomybės baimei, o persirgus COVID-19 ilgalaikis neigiamas poveikis vaiko sveikatai ne toks ir retas.
COVID-19 ligos pasireiškimas. Lietuvoje daugėja COVID-19 liga sergančių vaikų, pastarąjį pusmetį stebimas didesnis vaikų sergamumas nei suaugusiųjų. Vaikai dažniausiai suserga lengva ligos forma, kas irgi lemia tėvų sprendimą atsisakyti vakcinacijos. Tačiau jei tėvai galvoja atsisakyti skiepyti savo vaiką, jie turi suprasti tris nedviprasmiškus faktus: vaikai užsikrečia COVID-19; kai kurie vaikai serga sunkiai (Lietuvoje jau registruotos kelios mirtys), dalis vaikų kentėjo ir tebekenčia nuo „ilgojo COVID“ padarinių.
Aplinkinių žmonių saugumas. Nors tėvai dažnai sutelkia dėmesį į galimą vakcinacijos riziką ir naudą savo vaikui, svarbu suprasti, kad sprendimas neskiepyti vaiko gali lemti tai, kad vaikas virusą perduos kitiems: savo tėvams, seneliams, mokytojams, treneriams ar kitiems vaikams. Kadangi vaikai dažnai neturi simptomų arba serga lengva forma, jie labiau linkę tęsti įprastą veiklą, taip platindami virusą savo aplinkoje.
Natūralu, kad tėvai nerimauja dėl savo vaiko skiepijimo, tačiau labai svarbu sąžiningai ir atvirai įvertinti bet kurio pasirinkimo riziką ir naudą. Tik gerai įvertinę naudos ir rizikos santykį, tėvai galės priimti geriausią sprendimą savo vaikui. Pasirinkimas neskiepyti vaiko nėra nerizikingas pasirinkimas, tai pasirinkimas prisiimti kitokią, didesnę, riziką.
Registruoti savo vaikus skiepui gyventojai gali jau dabar internetu www.koronastop.lt arba trumpuoju numeriu 1808.