Tyrimo duomenimis, baimindamiesi teisinio persekiojimo, gydytojai imasi gynybinių priemonių: 86,3 proc. gydytojų siunčia pacientą pas kitus specialistus, 60,7 proc. skiria nebūtinus papildomus tyrimus, 66,6 proc. vengia rizikingų pacientų, t. y. sergančių sudėtinga ar pavojinga liga, 59,9 proc. – atlikti reikalingas, bet rizikingas procedūras, 40,3 proc. išrašo ne tik reikalingus, bet ir reikalaujamus vaistus, nes patiria paciento spaudimą. Beveik 70 proc. gydytojų mano, kad net nepagrįsto skundo atveju apsiginti nuo kaltinimo yra labai sunku.
„Visų bendras interesas turėtų būti tas pats – paciento patirtos žalos atlyginimas, valstybės noras ją kompensuoti bei būtinybė kontroliuoti nepageidaujamus įvykius medicinoje, – sako LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas. – Nuolatiniai teisiniai konfliktai tarp gydytojų ir pacientų virto „gynybine medicina“: pacientas pateikia skundą, o gydytojas atsiriboja gynyba. Tokiu būdu atsiranda pacientų ir gydytojų tarpusavio nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas, dėl to mūsų šalyje prastėja sveikatos apsaugos paslaugų kokybė ir prieinamumas.“
Dėl atsiradusio konflikto į teismą kreipiasi tik nedidelė dalis pacientų, nors manančių, kad patyrė žalą, yra gerokai daugiau. Pacientai, norintys gauti atlygį dėl patirtos žalos, turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri sprendžia, ar žala padaryta dėl gydytojo kaltės, nes tik tokiu atveju pacientas gauna išmoką. 2010 m. šiai komisijai pateikti 87 skundai, iš jų 54 – nepatenkinti. Teismų keliu pernai patenkinti vos 2 ieškiniai iš 14-os pateiktų, o draudimo bendrovės, draudžiančios pacientus Privalomuoju įstaigų civilinės atsakomybės draudimu, 18 įvykių iš 31 pripažino nedraudiminiais dėl žalos atlyginimo. 2010 m. pacientams iš viso išmokėta 384 842 Lt. LGS prezidento teigimu, šiuo metu mūsų šalyje galiojanti „Ieškinio modelio“ tvarka pacientų patirtai žalai atlyginti yra mažai veiksminga: „Realią kompensaciją gauna ypatingai maža dalis nukentėjusiųjų“.
LGS ir MRU „Gynybinės medicinos Lietuvoje“ apklausos duomenimis, dažniausiai paciento nepasitenkinimą sukelia tai, kas nuo gydytojo nepriklauso. Net 97,6 proc. gydytojų mano, kad pacientai būna nepatenkinti jais, nors tik 4,1 proc. atvejų nepasitenkinimo priežastis priklauso nuo gydytojo.
Lietuvos gydytojų sąjunga neefektyvų žalos atlyginimo ieškojimą teismų keliu siūlo keisti į Žalos atlyginimo be kaltės modelį. Pasak LGS vadovo, perėjus prie šio modelio, gaunančių išmokas pacientų skaičius gerokai padidėtų, pats gydytojas padėtų pacientui surinkti reikiamus dokumentus komisijai, o nagrinėjant prašymą, pirmiausia būtų koncentruojamasi ne į gydytojo kaltės įrodymą, bet į pačios žalos dydžio įvertinimą. Be to, nelikus priežasčių gydytojams slėpti nesėkmes, atsirastų pagrindas realiai nepageidaujamų įvykių prevencijai.
LGS ir MRU 2011 m. „Gynybinės medicinos Lietuvoje“ apklausoje dalyvavo 26 specialybių 2440 gydytojų.
