Už Vilniaus garsinimą mokslo darbais šiais metais Šv. Kristoforo statulėle apdovanotas prof. A.Utkus padėkos žodžius visų pirma skyrė savo kolegoms, teigdamas, kad tai viso kolektyvo – Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro nuopelnas.
Vienas nieko negali
Gydytoju genetiku nuo 1990 m. dirbantis A.Utkus įsitikinęs: šiandieniniame moksle vienas žmogus nieko negali padaryti. O nors apdovanojimas pavadintas už Vilniaus garsinimą mokslo darbais, tačiau profesorius nenorėtų atskirti medicinos ir mokslo.
„Tai, ką darome savo centre ir ką darome savo katedroje, yra persipynę. Tiek mokslas, tiek asmens sveikatos priežiūra. Mūsų Medicininės genetikos centre yra atliekami įvairūs genetiniai tyrimai įvairaus amžiaus žmonėms – ir iki gimimo, ir po gimimo, naujagimiams, ir kiek vyresniems. Ypatingai džiaugiamės tuo, kad Lietuvoje jau patikrinome pusantro milijono naujagimių populiacijos. Tai įspūdingi skaičiai ir aš visuomet juos paminiu ar ministerijoje, ar kitur – tai didesnė dalis šiandieninės Lietuvos“, – kalbėjo profesorius.
Pasak A.Utkaus, naujagimiai tikrinami dėl fenilketonurijos, hipotirozės, ligų, kurias laiku diagnozavus ir laiku pradėjus gydymą, žmogus užauga sveikas, neturintys rimtų sveikatos problemų.
Mokslas arba yra, arba ne
Tai mokslo darbai, kurie gimsta tiriant į centrą ateinančius pacientus. „Atsieti mokslą nuo praktikos yra labai sudėtinga. Yra ta vienybė, mokslo pasiekimai ateina ir į praktiką. Tai, ką mes taikome šiandien diagnozuodami, stebėdami, gydydami pacientus, yra mokslo dėka. Šiandieniniame pasaulyje negali atskirai mokslas eiti, vien tik teorija be praktikos“, – tvirtina gydytojas genetikas.
Nors švento Kristoforo skulptūrėlė profesoriui įteikta už Vilniaus garsinimą, A.Utkus tikina nesąs autochtonas – tikrasis vilnietis, į sostinę jis persikraustė pradėjęs studijuoti Vilniaus universiteto Medicinos fakultete 1981 metais. O ir Medicininės genetikos centre tiriami ne tik Vilniaus ir Vilniaus krašto pacientai, jie čia atvyksta iš visos Lietuvos.
Vis dėlto Vilniaus vardas skamba, o Lietuvos genetikų darbai yra žinomi užsienio kolegoms, su pastaraisiais bendradarbiaujama, kartu dirbama.
„Mes esame išėję už nacionalinių ribų. Turbūt kaip ir Vilniaus universitetas negali būti vadinamas tik nacionaliniu, tai europinis universitetas. Taip ir mokslas yra europinis, pasaulinis. Arba kaip Louis Pasteuras yra pasakęs: mokslas arba yra, arba jo nėra“, – šypteli A.Utkus.
Ne ligų, žinių daugėja
Pačiam žmogui yra svarbu žinoti, kokia yra rizika per gyvenimą susirgti viena ar kita liga, – sakė A.Utkus.
Gydytojas genetikas pripažįsta, kad pacientų sulaukiama vis daugiau. Tačiau tai esą visai nereiškia, kad ligų ir jomis sergančių daugėja.
„Pacientų daugėja, bet ne dėl to, kad daugėja paveldimų, įgimtų ligų, tiesiog yra didesnės tiek diagnostikos, tiek stebėsenos, gydymo galimybės. Kita vertus, mūsų žmonės yra vis labiau apsiskaitę, vis labiau domisi savo gimine, kokiomis ligomis sirgo protėviai. Visa tai jiems yra įdomu. Tas tikrai labai džiugina. Pačiam žmogui yra svarbu žinoti, kokia yra rizika per gyvenimą susirgti viena ar kita liga. Galbūt jis gali saugotis, gali koreguoti savo mityba, būti fiziškai aktyvesnis“, – kalbėjo profesorius ramindamas.
A.Utkus yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas ir Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro vadovas. Gydytoju genetiku jis dirba nuo 1990 m. Konsultuoja pacientus su įvairia paveldima ir įgimta patologija, domisi retomis, paveldimomis nervų ir raumenų sistemų ligomis, teratogeniniais, chromosominiais sindromais.
