Alytaus miesto savivaldybės parengtame teisės akte nurodyta, kad atvykusiems trūkstamiems gydytojams prie sutartinės algos trejus metus bus mokama dar ir ne daugiau 5 tūkst. eurų išmoka asmeniniams poreikiams tenkinti.
Rezidentams – ne daugiau 10 tūkst. eurų stipendija pagal rezidentūros išlaidų sąmatą. Ji skirta rezidentūros studijų su stipendija šalies universitetuose apmokėjimo išlaidoms dengti.
Minėtos finansinės paramos galės tikėtis tik tie gydytojai, kurie su gydymo įstaiga sudarys šešerių metų darbo sutartį, o rezidentams tektų įsipareigoti ir visam dešimtmečiui.
Verčiau emigruoti nei į periferiją?
Vilniaus universiteto (VU) rezidentų tarybos pirmininkas Laimonas Uščinas 15min sakė, kad Alytaus miesto savivaldybės pastangos yra sveikintinos, tačiau neslėpė, kad rezidentai dažniausiai nenori išvykti iš pagrindinių centrų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, galbūt dar Šiauliuose.
„Nes išvykus sustoja tavo akademinis tobulėjimas, sumažėja galimybių kasdieniame darbe taikyti inovatyvias technologijas. Po to sugrįžti į darbą universitetinėje ligoninėje labai sunku. Be to, rezidentūros metais studentai pradeda kurti šeimas, savo ateitį, todėl keisti gyvenamąją vietą ir kraustytis į regionus tampa sudėtinga“, – svarstė L.Uščinas.
Tačiau jauni gydytojai ryžtasi net emigracijai, o tai tarsi paneigia rezidentų atstovo argumentus.
„Į užsienį jie išvyksta, kai užtikrintai žino, ką ten veiks: kokiame tiksliai centre dirbs, kokios darbo sąlygos, atlyginimas. O Lietuvoje dažnu atveju neaišku, kas bus“, – samprotavo VU rezidentų pirmininkas.
Sveria „už“ ir „prieš“
L.Uščinui kelia abejonių Alytaus valdžios užmojai už finansinę paramą studijų metais rezidentus įpareigoti dirbti net 10-metį: „Nežinau, ar tai suderinama su darbo kodeksu. Dešimt metų – labai ilgalaikė sutartis.“
Ryžtantis tokiam žingsniui L.Uščinui rūpėtų nuodugniai susipažinti su būsimomis darbo sąlygomis, alga ir prognozuojama jos dinamika, profesinio tobulėjimo perspektyvomis.
„Ar nebus taip, kad tavo kolegų atlyginimai augs, o tavo liks toks, dėl kurio susitarei sutarties pasirašymo dieną, todėl galiausiai išeisi į minusą, vadinasi, finansinės naudos gali net nebūti“, – kalbėjo
L.Uščinas.
Jo įsitikinimu, be ryškaus ekonominio aspekto provincijoje padaryti gydytojų darbo vietas patrauklesnes nepavyks: „Papildomai sumokėti 5 tūkst. eurų per metus vienam gydytojui turėtų būti skausminga bet kuriai savivaldybei. Tačiau jei nesugeba užpildyti darbo vietų, o teikti paslaugas reikia, nelabai yra pasirinkimo.“
Priimtiniausia – savaitgalinė migracija
Vis dėlto rezidentams, patiems mokantiems už studijas, Alytaus pasiūlymas esą turėtų būti patrauklus ir viliojantis. Kai kam tai netgi gali būti vienintelis šansas tęsti studijas, kurios metams vidutiniškai atsieina apie 5,5 tūkst. eurų.
„Jei rezidentui susimokėti už studijas yra didžiulė finansinė našta, o ligoninei reikia būtent tokio specialisto, susitarimas tarp rezidento ir ligoninės yra abiejų šalių pergalė. Be to, yra pavyzdžių, kai jauni gydytojai provincijoje susitaria ne tik dėl gerų atlyginimų, bet ir gyvenamosios vietos“, – džiaugėsi L.Uščinas.
Jo kolega, su kuriuo šiuo metu dirba Santaros klinikose, jau yra sudaręs penkerių metų darbo sutartį su Abromiškių reabilitacijos centru.
Budėti ne centrinėse, o regionų ligoninėse labiau apsimoka finansiškai.
„Už tai jam apmoka studijas, jis žino, kokia bus jo alga, pareigos ir t.t. Jau ir dabar jis gali važinėti savaitgaliais dirbti kaip budintis gydytojas, susipažinti su sistema, mokytis. Labai džiaugiasi, jaučia, kad kolektyvas vertina atvažiavusius jaunus daktarus, investuoja į paruošimą, nes žino, kad pasiliks ilgam laikui“, – pasakojo L.Uščinas.
Ryžtis vykti dirbti į regionus rezidentus motyvuoja ir galimybė koncentruotis į savarankišką klinikinį darbą, neatsižvelgiant į profesūros nurodymus.
„Savaitgalinė, vakarinė migracija tikrai vyksta ir ji labai dažna. Budėti ne centrinėse, o regionų ligoninėse labiau apsimoka finansiškai, be to, migruojantiems gydytojams kompensuojamos transporto išlaidos. Ir, kas svarbiausia, toks darbas nesikerta su gyvenimo būdu: koks skirtumas, ar paaukosi parą ar dvi Vilniaus ligoninėje, ar Marijampolėje, Naujojoje Akmenėje? Socialinis gyvenimas nenukenčia“, – pažymėjo L.Uščinas.
Padarė tobulus pasirinkimus
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovė Živilė Gudlevičienė prisiminė, kad dalis studentų iš jos kurso pasirinko darbą regionuose: „Ir jie patenkinti! Karjeros galimybės iš karto!“
O likę Vilniuje „kalasi“, kovoja dėl bet kokio darbo, nes prestižinio universitetinėje ligoninėje be korupcijos ir nepotizmo esą negausi.
„Todėl provincija su palankesnėmis nekilnojamojo turto kainomis, atlyginimų lygiu ir greitesnės karjeros perspektyvomis yra puiki alternatyva. Mano keli grupiokai, įvertinę savo galimybes ir konkurenciją, padarė tobulus pasirinkimus: Aukštadvaryje, Panevėžyje ir Šiauliuose dirba skyriaus vedėjais, o Vilniuje nežinau, ką būtų darę“, – svarstė Ž.Gudlevičienė.
Jai nuoširdžiai liūdna žiūrėti į studentus, dirbančius už centus, bet tik kad Vilniuje. „Ir tuos centus jie išleidžia būsto nuomai ir niekam daugiau nelieka. Klausiu, kodėl nevažiuoji atgal, juk, pavyzdžiui, Plungė – nuostabiai sutvarkytas miestelis?! Sako, liūdna, nėra kas veikti. O Vilniuje, gyvenant nuo algos iki algos, yra?“ – stebisi LMS vadovė.
Patiria moralinę skriaudą
Alytaus miesto savivaldybės apraše nurodyta, kad paramą gavusiems ir penkerius metus neišdirbusiems toje gydymo įstaigoje gydytojams teks lėšas grąžinti. Tas pats galioja ir rezidentams, jeigu šie neišdirbs dešimties metų.
Baigia studijas ir sako – ate. Lieka tuščia darbo vieta ir pacientai.
Alytaus miesto savivaldybės gydytoja Irma Maskeliūnienė neslėpė, kad įsipareigojimai – vienintelis būdas ilgiau išlaikyti gydytojus.
„Mes investuojame tikrai nemažus pinigus. Rezidentūros studijos vidutiniškai trunka ketverius metus, vadinasi, tai yra 40 tūkst. eurų, kuriuos moka įstaiga. Tai jis turi atidirbti! Sudarius penkerių metų sutartį, mes jam mokam po 10 tūkst. eurų kasmet, o jis atidirba metus ir viso gero – mums žiauriai didelis minusas“, – tiesiai šviesiai kalbėjo I.Maskeliūnienė.
Išlaikyti gydytoją įstaigoms parankiau ir pigiau nei augintis rezidentą.
„Nes jau turi gydytoją, o čia užsiaugini ir nesi garantuotas, kad jis liks. Ligoninė šią praktiką vykdo gal jau 10 metų. Tai iš 17-kos sudarytų sutarčių šiandien dirba tik 5. Tik baigia rezidentūros studijas, grąžina mūsų investuotus pinigus, plius susimoka baudą už nepilną sutarties įvykdymą ir nutraukia darbo sutartį. Vadinasi, jiems mūsų reikia tik rezidentūrą susimokėti. O po to daug išvažiuoja į užsienį“, – apgailestavo I.Maskeliūnienė.
Šią tendenciją ji vadina moraline skriauda: „Investuojame ir tikimės, kad žmogus po metų ar dvejų pradės dirbti, neieškome kito specialisto. O jis baigia studijas ir sako – ate. Lieka tuščia darbo vieta ir pacientai.“
I.Maskeliūnienė paaiškino, kad Alytaus miesto ligoninė nebepatempia finansinės naštos, investuojant į trūkstamų darbuotojų pritraukimą, todėl įstaigai pagelbėti įsipareigojo steigėjas – miesto savivaldybė.
Laikinas problemos sprendimas
L.Uščino įsitikinimu, problemos šaknys slypi pačioje valstybės nefinansuojamoje rezidentūroje. Esą paradoksalu, kad daliai jaunų gydytojų reikia susimokėti, kad galėtų dirbti ir tapti gydytoju specialistu.
„Tokia praktika mus neigiamai išskiria iš kitų ES valstybių, kur rezidentas yra laikomas visaverčiu darbuotoju. Ydinga sistema pažeidžiamą grupę – stojančius į mokamą rezidentūrą – priverčia ieškoti kokios nors išeities ir greitai gauti pinigų“, – aiškino L.Uščinas.
Jo manymu, negalima neįvertinti to, kad bent trečdalis galimybe pasinaudojusiųjų lieka ilgam dirbti ten, kur kitu atveju nebūtų įsidarbinę, ir, atidirbę 5 ar 10 metų, tikėtina, pasiliks dirbti dar ilgiau.
„Tai yra nenuginčijamai regionams ir visai sveikatos apsaugai naudinga papildomo finansavimo sistema. Tačiau privalau paminėti, kad rezidentai ir jau baigę gydytojai turi teisę patys rinktis, kur gyventi ir dirbti jiems geriausia, o siekiant išvengti piktnaudžiavimo sudaromos terminuotos sutartys su netesybų baudomis, todėl net ir tokiu atveju ligoninės ir savivaldybės nenukentėtų“, – pabrėžė pašnekovas.
Anot jo, regionų siūlomas papildomas finansavimas tėra laikinas problemos sprendimas: trumpos piniginės išmokos esą negali užtikrinti ilgalaikio specialistų poreikio patenkinimo.
„Tiek savivaldybių, tiek visos Vyriausybės darbas yra užtikrinti tinkamą gydytojų parengimą bei geras darbo ir profesinio tobulėjimo sąlygas visuose regionuose. Tik sistemingai įvykdžius šiuos tikslus bus galima tikėtis išlaikyti ne tik jaunus gydytojus visuose regionuose, bet gerai funkcionuojančią sveikatos apsaugos sistemą visoje šalyje“, – neabejojo L.Uščinas.
