Valstybės biudžetas daugiausia pajamų gauna iš kelių mokesčių: pridėtinės vertės (PVM) (pagal 2024 metų valstybės biudžetą planuojama surinkti per 6,6 mlrd. eurų), gyventojų pajamų (GPM) (pagal šiųmetį planą – daugiau kaip 2,8 mlrd. eurų), akcizų (šiemet numatyta gauti kiek mažiau nei 1,9 mlrd. eurų) ir pelno (šiųmetis planas – 1,8 mlrd. eurų).
Tad, matyt, natūralu, kad ieškant papildomo 400 mln. eurų kasmet siekiančio finansavimo krašto apsaugai pirmiausia akys nukrypo į galimybę kilstelti daugiausia pinigų sugeneruojančius mokesčius, nors kalbama ir apie skolinimąsi, šešėlio mažinimą, taupymą.
Po trečiadienį vykusio premjerės Ingridos Šimonytės inicijuoto dar vieno politinių partijų, profsąjungų ir verslo asociacijų atstovų susitikimo, regis, daugiausia sutarimo – dėl pelno mokesčio didinimo.
Šiuo metu jis Lietuvoje siekia 15 proc. Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje – 20 proc.
Tiesa, kitaip nei kaimyninėse valstybėse, nėra mokestinių lengvatų reinvestuotam pelnui.
Finansų ministerijos skaičiavimais, 1 proc. punktu padidinus pelno mokestį papildomos įplaukos į valstybės biudžetą siektų 112 mln. (0,15 proc. BVP).
Tokios papildomos sumos neužtektų visiems naujiems krašto apsaugos sistemos poreikiams.
Nors, tarkime, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį ramino esą PVM didinamas nebus, premjerė sakė, kad nė vienas pasiūlymas nėra nuimtas nuo stalo, ir prašė kelių savaičių, per kurias Vyriausybės turėtų parengti konkrečius siūlymus, keliausiančius į Seimą.
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius15min prašymu parengė informaciją apie tai, kada ir kaip nuo nepriklausomybės atkūrimo keitėsi trys mokesčiai: pelno, PVM ir GPM.
-
Striuka ne visur: du biudžetai – pertekliniai. Kam užantyje laikomi keli milijardai?
-
Ar pinigų gynybai valstybė galėtų rasti pasispausdama: ko turėtų atsisakyti?
-
Šimtų milijonų klausimas toliau „veliasi“: kai kam I.Šimonytės žanras jau spėjo pabosti
-
L.Kasčiūnas apie buvusią situaciją KAM: va, už tokius dalykus reikia eiti į STT
