D.Grybauskaitė ir V.Pranckietis: priklausys nuo kariuomenės poreikių
Kitąmet Lietuva pirmą kartą įgyvendins savo įsipareigojimą NATO skirti 2 proc. BVP gynybai. Šiemet išlaidos krašto apsaugai Lietuvoje siekia 1,8 proc. BVP, o kitąmet jos turėtų būti 2,06 proc. BVP arba 873 mln. eurų – beveik 150 mln. daugiau nei šiemet. Daugiausia gynybai išleidžiamų pinigų skiriama ginkluotės įsigijimams ir antros sausumos pajėgų brigados plėtrai.
Kas toliau? Ar bus įgyvendintas pasiūlymas į partijų susitarimą įrašyti nuostatą, kad Lietuvos finansavimas krašto apsaugai 2020-aisiais siektų 2,5 proc.?
„Manau, kad siūlyti 2,5 proc. gali tik tas žmogus, kuris negalvoja dalyvauti vyriausybėje – toje, kuriai reikės skirti 2,5 proc.“, – dar šių metų pradžioje pareiškė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Prieš kelias savaites V.Pranckietis dar kartą pasisakė dėl gynybos finansavimo. Jo teigimu, Lietuvai kitąmet pradėsiant skirti 2 proc. BVP krašto apsaugai, finansavimas gynybai augti nebeturėtų.
„Mes turime susitarimą su partijomis, kad 2 proc. užtikriname. Tai yra nepakankamas finansavimas mūsų gynybai, bet tai yra demonstratyviai geras, nes tai yra tik septinta šalis, kuri tokį įsipareigojimą įgyvendina. Tai manau, kad to dabar pakanka, ir didinti procentų kol kas neturėtumėme“, – pridūrė jis. Anot Seimo pirmininko, taip daugiau lėšų būtų galima skirti socialinėms reikmėms.
Tačiau tą pačią dieną V.Pranckietis patikslino, kad finansavimas gynybai ateityje priklausys nuo biudžeto galimybių ir kariuomenės poreikių.
„Po 2018 metų turime svarstyti žiūrėdami į poreikius ir atliepdami tuos poreikius bei galimybes. (...) Mums reikia balansuoti tarp šių dalykų, nes kariuomenės poreikiai gali būti labai dideli ir tiesiog nepakeliami biudžetui“, – BNS sakė parlamento vadovas.
Kad reikia atsižvelgti į kariuomenės poreikius ir galimybes, interviu DELFI rugsėjo pradžioje pasakė ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. „Manyčiau, kad 2 proc., kuriuos turėsime kitąmet, yra minimumas, o vėliau priklausys ir nuo valstybės pajėgumų ir galimybių, ir nuo poreikių, ir nuo grėsmių aplink mus“, – pareiškė prezidentė.
R.Žemaitaitis: 2 proc. – per akis
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas ir buvęs Lietuvos delegacijos NATO parlamentinėje asamblėjoje pirmininkas R.Žemaitaitis įsitikinęs, kad daugiau nei 2 proc. didinti finansavimą gynybai nebereikia.
„Mūsų partija ir aš sakau, kad didinti tikrai nereikia, nėra pagrindo didinti 2,1 ar 2,5 proc. Šiandien pinigų įsisavinimas yra pakankamai abejotinas ir užtrunkantis. Estija skiria 2 proc., ir iš tų pinigų nutiesiami ir keliai, kurie gali būti reikalingi ir karo atveju. Tai mes kažkodėl išleidžiam kitiems [dalykams]. Bandymas Šilalėje statyti naują karinį dalinį už 30 mln. eurų kelia abejonių, ar šiai dienai tos investicijos yra reikalingos“, – LRT.lt kalbėjo R.Žemaitaitis.
Jis, be kita ko, sukritikavo ir Seimo pirmininką – šis esą turėtų dėti pastangas, kad ir kitos NATO narės pasiektų 2 proc. gynybai.
„Dar yra labai daug valstybių narių, kurios to nepasiekė. V.Pranckietis irgi atsakingas už užsienio politikos formavimą, susitinka su įvairių valstybių parlamentų lyderiais ir pirmininkais, tai turėdamas tokį politinį svorį, turėtų kelti klausimą, kodėl viena ar kita valstybė tų 2 proc. dar nepasiekė ir ar nėra taip, kad tokia maža valstybė, kaip Lietuva, skirdama 2 proc. krašto apsaugai, neapsaugo tokios didelės valstybės, kaip Rumunija. Čia, manau, reikia kelti klausimą“, – LRT.lt komentavo „tvarkiečių“ lyderis.
R.Žemaitaičio įsitikinimu, 2 proc. yra optimali suma, kuri gali būti skiriama. „Kartais 2 proc. neapsaugos nuo nemeilės arba nelojalumo valstybei, ir per tai gali nukentėti švietimas, sveikatos sistema ar ekonomika. O visi puikiai suprantame, kad žmogus myli valstybę tada, kai jo skrandis yra sotus. Tai reikia vertinti labai atsargiai, nes tos valstybės, kurios įsivėlė į karinius konfliktus, dažniausiai žmones paliko skurde“, – aiškino R.Žemaitaitis.
L.Kasčiūnas: finansavimas gynybai 10 metų buvo duobėje
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narys Laurynas Kasčiūnas sako, kad Seimo pirmininkas blaškosi, ir tokiomis kalbomis tolstama nuo susitarimo gynybos biudžetą 2020-aisiais finansuoti 2,5 proc.
LRT.lt primena, kad šių metų sausį parlamentinių partijų lyderiai vieningai sutarė, kad gynybos biudžetas jau 2020-aisiais turėtų pasiekti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau kalbos dėl 2,5 proc. vėliau pritilo, ir toks susitarimas nebuvo pasirašytas.
„Tie ženklai, kuriuos dabar girdžiu, sudaro įspūdį, kad yra atsitraukimas nuo šitos strateginės nuostatos, mąstant, kad neva jau reikia sustoti ir 2 proc. užtenka. Dabar suplanuota iki šio skaičiaus, bet kaip bus kitąmet? Kur bus nukreipiami pinigai?“ – klausia L.Kasčiūnas.
Parlamentaro teigimu, iš tiesų svarbu, kam bus išleisti pinigai, skirti gynybai, tačiau esą svarbu nepamiršti, kad 10 metų gynyba buvo duobėje. „Mes neinvestavom į ją, kitaip nei estai, kurie nuo pat narystės NATO pradžios turėjo 2 proc. Mes visą laiką buvom priešpaskutiniai su Liuksemburgu. Mes verkdavom ant peties amerikiečiams dėl grėsmių Rytuose, bet patys neinvestavom į savo saugumą ir gynybą. Mus gelbėjo tik tai, kad turėjome misiją Afganistante, turėjom privalumų kitose srityse. Taigi mes turime pasivyti tempus“, – aiškino L.Kasčiūnas.
Anot parlamentaro, gynybai reikia ilgalaikio planavimo ir finansavimo – negalima vieną dieną skirti pinigų gynybai, o kitą jau atsisakyti. „O supriešinimas su socialinėmis reikmėmis yra įgrisęs iki gyvo kaulo. Estija 2 proc. skiria jau dešimtmetį ir turi 100 eurų didesnes pensijas. Mes skyrėme gynybai 0,88 proc. ir vis tiek turime mažesnes pensijas. Jei reikia pinigų, dažniausiai pas mus imama iš gynybos“, – pastebi L.Kasčiūnas.
V.Bakas: reikia naujo susitarimo
Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad reikia naujo partijų susitarimo dėl gynybos finansavimo.
„2 proc. yra dugnas, nuo kurio mes galime atsispirti, bet turi būti naujas susitarimas dėl to, kaip mes matome savo gynybinius pajėgumus artimiausius penkerius ar dešimt metų. Jei būdami pasienio valstybe mes nekalbėsime apie gynybos finansavimo didinimą, bus sudėtinga kalbėti apie visuotinės gynybos principo įgyvendinimą, visuotinį šaukimą, regioninę oro gynybos sistemą, netgi karių gerovės ir pajamų didinimą. Dabartiniame finansavimo pakete nėra didelių proveržių kibernetinio saugumo srityje, taigi turime tai spręsti. Iššūkiai – akivaizdūs, tik dabar labai svarbu sutarti, kad, didėjant mūsų ekonominėms galimybėms, galėtume bent artimiausius penkerius metus tolygiai didinti finansavimą gynybai“, – LRT.lt kalbėjo V.Bakas.
NSGK pirmininko teigimu, šiuo metu yra labai gera proga kalbėti apie gynybos finansavimo didinimą, nes komitetas esą įtraukė tai ir į savo darbotvarkę. „Tas dokumentas galėtų reikšti naują nacionalinį susitarimą 5 ar 10 metų į priekį. Krašto apsaugos ministerija (KAM) turėtų pateikti bent 2–3 alternatyvius krašto apsaugos sistemų vystymosi scenarijus, kas bus, jei liekame su 2 proc., ir ką pasieksime su 2,5 proc. Atsižvelgiant į saugumo kontekstą bei tariantis su mūsų partneriais, visuomenei turim pateikti pasirinkimą. Net neabejoju, kad jį padarysime labai teisingą“, – vylėsi V.Bakas.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis mano, kad 2 proc. BVP nederėtų apsiriboti. Krašto apsaugos ministerija tikisi, kad finansavimas 2020 metais išaugs iki 2,35 proc. BVP.
„Ką norime tais 2 proc. parodyti savo partneriams? Ar norime siųsti viešą žinutę ir pasakyti, kad įsipareigojimai įvykdyti, ir viskas? Ar šnekame apie mūsų gynybos pajėgumą, pasirengimą gintis, apie tai, ar tas pajėgumas adekvatus? Taip, kitos valstybės atrodo prasčiau, bet jos yra šiek tiek toliau nuo Rusijos. Kita vertus, dauguma šalių kurį laiką turėjo gerokai didesnį finansavimą nei Lietuva, galėjo daugiau investuoti į ginkluotę ir apskritai į gynybos pajėgas“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė ministras.
Ginkluotei ir kitoms kariuomenių modernizavimo programoms Lietuva išleidžia apie 32 proc. viso krašto apsaugos sistemos biudžeto. „Tačiau taip yra tikrai ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad trūksta gynybos pajėgumo. Dar šiek tiek iliustracijos: šiemet, praėjus 27 metams nuo nepriklausomybės atkūrimo, pirmą kartą užtikrinama, kad mūsų kariai gautų visas uniformas ir ekipuotę bei reikiamus šaulio ginklus“, – pabrėžė R.Karoblis.
Pasak V. Bako, ilgus metus Lietuva neskyrė deramo finansavimo gynybai, todėl dabar patyrė „šoką“. „Šiemet turėjome šoką, kai greitai didinome finansavimą ir kamšėme gynybos skyles. Ta pati Suomija, Estija ar Jungtinė Karalystė tai gynybai nuosekliai skyrė pinigų daugybę metų. Apsiriboti 2 proc. būtų nelogiška ir tai – nerimtas pasirinkimas. Aš manyčiau, kad per artimiausius penkerius metus turime pasiekti 2,5 proc. Žinoma, pozicija gali keistis, priklausomai nuo to, ką norime sukurti“, – LRT.lt kalbėjo NSGK pirmininkas.
Lietuva ėmė didinti gynybos finansavimą nuo 2014 metų, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Šiuo metu tarp NATO šalių mažiausiai 2 proc. BVP gynybai skiria Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Graikija, Estija, Lenkija ir Rumunija.
