Jis teigė, jog gynybos mokestį, įvardinant jį apibendrintai, galėtų sudaryti keli šaltiniai – skolintos lėšos bei pakelti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir pelno mokesčio tarifai.
„Mano asmenine nuomone, ieškant kompromiso reikėtų svarstyti apie bendrą finansavimo šaltinį, kurį apibendrintai būtų galima vadinti gynybos mokesčiu, kuris susidarytų iš kelių skirtingų šaltinių – taip pat ir iš skolintų lėšų ir papildomų įnašų į biudžetą, tai galėtų būti priedai prie PVM ir prie pelno mokesčio, manau, tai būtų bendras gynybos mokestis“, – kalbėjo konservatorių vadovas.
Politikai tariasi dėl papildomų lėšų gynybai, kad būtų galima finansuoti planus sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.
Kaip galimi variantai svarstomas skolinimasis, trijų mokesčių – pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų – didinimas.
Vasarį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti gynybos mokestį, beveik 32 proc. nesutiktų, tačiau mano, kad didesnius mokesčius dėl gynybos finansavimo galėtų mokėti verslas. Dar 36 proc. apskritai nepritaria krašto apsaugos finansavimo didinimui.
