Prieš mėnesį atsikraustęs į butą Tilto gatvėje, E.Mejdonbas susidūrė su jo žydišką kilmę liguistai diskriminuojančia kaimyne.
„Pirmą vakarą pastebėjau, kad prie durų buvo prišlapinta. Iš pradžių galvojau, kad tai katės darbas, tačiau šlapimo buvo pernelyg daug. Vėliau prasidėjo kiti išpuoliai“, – pasakojo E. Mejdonbas.
Pirmą vakarą pastebėjau, kad prie durų buvo prišlapinta. Iš pradžių galvojau, kad tai katės darbas, tačiau šlapimo buvo pernelyg daug. Vėliau prasidėjo kiti išpuoliai“, E. Mejdonbas.
6-erius metus Vilniuje gyvenantis užsienietis pasakojo, kad kitą dieną prie jo durų atsirado Europos žemėlapis, kuriame Lietuva vaizduojama kaip Sovietų Sąjungos dalis. Vėliau virš durų atsirado užrašas „juden raus“, buvo priklijuoti antisemitiniai straipsniai, karikatūros.
„Iš pradžių bandžiau kalbėtis. Kaimynė nėjo į kalbas, tačiau jos vyras atsiprašė dėl savo žmonos elgesio ir sakė negalįs jos suvaldyti. Kreipiausi į policiją, ji surašė protokolą. Tuo viskas ir baigėsi“, – sakė E.Mejdonbas.
Senamiesčio seniūnas Romasis Petrauskas sako, kad įkyri kaimynė – ne tik užsieniečio galvos skausmas. „Prieš keletą metų kaimynai skundėsi šia moterimi. Ji pati ne kartą buvo atėjusi į seniūniją, prašydama uždaryti netoliese esantį barą, nes ten neva renkasi homoseksualai“, – pasakojo R.Petrauskas. Anot seniūno, tvarkytis su tokia kaimyne gali padėti tik policija.
Nors „15min“ kelias dienas iš eilės beldėsi į švedui E.Mejdonbui ramybės neduodančios kaimynės duris, jų niekas taip ir neatidarė. Tilto gatvėje esančio triaukščio namo gyventojai pasakojo, kad moteris siautėjo ne kartą. „Yra ir spynas laužiusi, ir kaimynams automobilius daužiusi. Nuolat skambinėja į buto duris, triukšmauja, kalba nesąmones“, – teigė 2-ajame aukšte gyvenanti Aleksandra. Ji pasakojo, kad kartą moteris ištiesė į ją juoda pirštine apmautą ranką ir pasakė: „Tu mirsi“. „Aš nesutrikau ir pasakiau, kad taip, man jau metas mirti, nes esu sena, tačiau viena neišeisiu – išsivesiu ir tave“, – juokdamasi pasakojo Aleksandra.
Kaimynė Vilija „15min“ pasakojo tik iš kaimynų girdėjusi apie moters siautėjimus. „Visą dieną būnu darbe, mažai laiko praleidžiu namie, todėl asmeniškai su ja problemų neturėjau“, – sakė ji.
Policija – dažnas svečias
Vilniaus apskrities 3-iojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Gediminas Vidžiūnas sakė, kad pareigūnams ne kartą yra tekę susidurti su šio namo gyventojais. „Sulaukėme keleto skundų iš buto savininko ir iš nuomininko dėl kaimynės priekabiavimo. Skundėsi ir pati kaltinamoji“, – sakė G.Vidžiūnas. Jai pernelyg garsiai grojo muzika, tačiau kiti kaimynai teigė triukšmo negirdėję. G.Vidžiūnas tikino, kad šiuo atveju policija nelabai kuo gali kaimynams padėti.
„Yra įtarimų, kad moteris turi sveikatos problemų. Tačiau negalime tiesiog paimti ją ir nuvežti į gydyklą“, – sakė pareigūnas. Anot G.Vidžiūno, tokiu atveju gali pasipriešinti sulaikytosios artimieji. Dažniausiai šeimos narių prašoma pasirūpinti ir prižiūrėti tokių problemų turintį artimąjį. Kitas variantas, kuriuo pasinaudojo policija šiuo atveju – užsisakyti pažymą iš gydymo įstaigos.
 |
| Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro užsakymu tyrimą „Diskriminacija dėl religijos ir įsitikinimų“ 2007 m. atliko „Vilmorus“. |
Tačiau jei žmogus turi psichinių problemų, jį gina Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, kuriame numatyta, kad asmenį galima sulaikyti tik tuo atveju, jeigu jis kelia grėsmę aplinkinių gyvybei. „Panašų atvejį turėjome su moterimi, kuri Gedimino prospekte tampo su savimi maišus. Negalime prie jos prieiti, nes ji iš karto kelia chaosą. Artimųjų moteris neturi, todėl nėra kam jos prižiūrėti. Mes nubausti ar tiesiog nuvežti gydytis jos negalime, nes pažeistume jos teises“, – pasakojo G.Vidžiūnas. Jis teigė neseniai susidūręs su tokiu atveju, kai psichiškai neįgali moteris kaimynui virtuviniu kirvuku sukapojo duris. „Tą kartą ją apramino sūnus“, – sakė pareigūnas.
Pašnekovas teigė, kad Tilto gatvės atveju, ko gera, moteriai bus skirta bauda arba įspėjimas už chuliganizmą arba svetimo turto gadinimą. Tačiau, anot G.Vidžiūno, būtų galima bylinėtis ir dėl rasizmo.
3-iojo policijos komisariato prevencijos skyriaus viršininkas Aidas Kriaušys sakė, kad panašiais atvejais, dėl kaimynų ginčų gali padėti tik policija. „Tai jos darbas, todėl gyventojai nedvejodami turėtų apie tai pranešti policijai“, – sakė A.Kriaušys. Jo tvirtinimu, senamiestyje tokių kivirčų pasitaiko itin dažnai. „Daugelis nepasidalina dėl turto. Būna, kad gyventojai pešasi net dėl lauko tualetų“, – kalbėjo A.Kriaušys.
Tolerancijos trūkumas
Europos Sąjungos atlikti tyrimai rodo, jog Lietuva – viena netolerantiškiausių šalių. „Tą puikiai iliustruoja ir kasdieniai pavyzdžiai – Berneen atvejis, įvairūs skundai, kai žmonės nepriimami nuomotis buto dėl savo lytinės orientacijos, užsieniečiai užkabinėjami parduotuvėse, kitose įstaigose“, - pasakojo Lygių galimybių kontrolierės tarnybos patarėjas Valdas Dambrava. Jis sakė, Lietuvoje iki galo nėra sutvarkyta ir priekabiavimo dėl rasės ar kitų skirtybių sistema. „Taip, priekabiautojai nubaudžiami. Tačiau nėra kam prižiūrėti, ar jie laikosi tų nuobaudų. Taip pat nėra numatyta, kas asmeniui gresia, jei jis nesilaiko įspėjimų ar kitų nuobaudų“, – teigė pašnekovas.
Vieno paaiškinimo, kodėl lietuviai tokie – nėra. „Matyt, veikia istorija. Juk ilgai buvome uždaryti SSRS, nematėme kitokių žmonių. Jei jie ir buvo, pavyzdžiui, su negalia, tai jų niekas viešai nerodė, jie buvo atskirti“, – sakė V.Dambrava. Specialistas pasakojo, kad kalbant apie religinę netoleranciją – daug įtakos turi bažnyčia. „Jos vaidmuo Lietuvoje vis dar labai stiprus“, – teigė V.Dambrava.
Pašnekovas tikino, kad pagal skaičiavimus, Lietuva nuo Vakarų Europos savo tolerancija atsilieka apie 30 metų. „Pas mus dabar yra taip, kaip pas juos būdavo prieš 30 metų“, – sakė V.Dambrava. Jo tvirtinimu, tolerancijos augimas – tai mentaliteto ir kartų reikalas. „be abejo, lyginant lietuvius dabar ir prieš 10 metų – skirtumai jau apčiuopiami. Tačiau augti yra kur“, –sakė V.Dambrava.
