„Lietuvoje pilna medžiagų, kurių reikia bombai, gali jų nusipirkti kad ir 10 tonų, jei nori – ir 100 tonų“, – sakė R.Sukarevičius
Praėjusį penktadienį Osle vyriausybės pastatų kvartale sprogmenų prikimštą automobilį į orą paleidęs norvegas Andersas Behringas Breivikas veikė itin sumaniai. Iš trąšų sprogmenį pasigaminęs žudikas nenorėjo būti susektas, todėl apsimetė ūkininku. Po kruvinų įvykių įvairių institucijų atstovams beliko tik skėsčioti rankomis, nes niekam neužkliuvo, kodėl šis žmogus trąšas pirko tonomis. „Gegužės 4 jam buvo pristatytos 6 tonos trąšų. Tai – nedidelis, įprastas kiekis vietiniam ūkininkui“, – po nelaimės sakė prekę pristačiusios bendrovės „Felleskjoepet Agri“ atstovė Oddny Estenstad.
Apgaulinga ramybė
Sprogstamąją medžiagą sukūręs, išradėju pripažintas R.Sukarevičius teigia, kad mūsų šalyje namų sąlygomis pasigaminti sprogmenį nėra jokių problemų. „Informacijos internete – kiek tik nori. Lietuvoje pilna medžiagų, kurių reikia bombai, gali jų nusipirkti kad ir 10 tonų, jei nori – ir 100 tonų“, – „15min“ sakė jis.
R.Sukarevičiaus teigimu, Osle sprogdintojas greičiausiai naudojo amonio nitratą, arba amonio salietrą, kuria tręšiami laukai. Anot R.Sukarevičiaus, norint iš jos pasigaminti sprogmenį, nereikia gerai išmanyti chemijos. „Amonio nitratas yra oksidatorius, jis duoda deguonį, o degioji medžiaga – vaizduotės reikalas. Kur žmogus perskaitys bombos receptą, ką sumaišys – tik niuansai“, – pridūrė jis.
Pašnekovas įsitikinęs, kad Lietuvoje į panašaus išpuolio galimybę žiūrima per daug ramiai, nes susprogdinti pastatą ar automobilį gali bet kas.
„Tai yra didelė problema. Kadangi pasigaminti nesunku, viskas priklauso tik nuo asmens ketinimų ir teisėsaugininkų darbo. Įsivaizduokite, jūs galite prisipirkti medžiagų, sudėti jas į sunkvežimį ir jį nuvairuoti bet kur. Nežinau, kaip tam reikėtų užkirsti kelią, nes čia kalbame apie žmonių psichologinę būseną. Visiškai apriboti galimybę nusipirkti reikiamų komponentų neįmanoma“, – sakė jis.
R.Sukarevičius tikina, kad nėra daug kliūčių pasigaminti ir kitokio tipo bombą: „Komponentų – daugybė, jie nėra taip lengvai prieinami, kaip amonio nitratas. Tačiau šiek tiek chemijoje nusimanančiam žmogui problemų gaminant sprogmenį kilti neturėtų.“
Lietuviško sprogmens kūrėjas teigia turintis viltį, kad dabar teisėsauga šiai problemai skirs daugiau dėmesio. „Būti ramiems ir galvoti, kad nieko neįvyks – klaida. Kažką jau turime galvoti. Panikuoti nereikia, bet pasidomėti, ar kas nors neturi tokių ketinimų, reikia“, – sakė jis.
R.Sukarevičius teigė prieš kelerius metus bandęs atkreipti atsakingų tarnybų dėmesį, kad sprogmenų komponentų labai lengva gauti, tačiau buvo nuramintas, kad grėsmės nėra.
Pavojingos trąšos – ūkininkams
Pasigaminti sprogmenį iš bet kokių trąšų nepavyks: labai svarbu amonio salietroje esanti azoto koncentracija. Nors ji yra ribojama Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvoje vis dar galima nusipirkti amonio nitrato su didesniu azoto kiekiu.
Kaip „15min“ sakė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Vitalija Skrinskienė, mažmeninėje prekyboje parduodamoje amonio salietroje azoto kiekis negali viršyti 20 proc. Tiesa, vis dar galima pardavinėti didesnės azoto koncentracijos trąšas, kurios į rinką pateko iki praėjusių metų birželio pabaigos, kada įsigaliojo ES reglamentas. Pavojingesnes trąšas gali nusipirkti ir profesionalūs naudotojai – ūkininkai.
Didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“ gamina trąšas, kuriose yra 34,4 proc. gryno azoto. Pasak bendrovės „Achema“ atstovės spaudai Gintarės Vaiciekavičiūtės, ši produkcija patenka tik pas profesionalius vartotojus, jos negali įsigyti sertifikatų neturintys ūkininkai.
Įmonės atstovė pabrėžė, kad trąšas su 34,4 proc. azoto profesionalams leidžiama pardavinėti visoje Europoje, išskyrus Vokietiją, kur nustatytas mažesnis azoto kiekis. G.Vaiciekavičiūtė sakė, kad jau 8 metus veikia Europos trąšų gamintojų asociacijos, kuriai priklauso „Achema“, kontrolės sistema, reglamentuojanti trąšų su amonio nitratu kūrimą, gamybą ir pardavimą.
Trąšų prekybą prižiūrinti inspektorė V.Skrinskienė sakė, kad būna, jog iš „Achemos“ nusipirktas trąšas ūkininkai perparduoda. Jos teigimu, inspektoriai nuolat tikrina prekybos vietas, ir trąšas su didesniu, nei leidžiama azoto kiekiu, išima iš prekybos. Pašnekovė teigė nežinanti, kiek kilogramų tokių trąšų dar gali būti pardavinėjama. „Tai, kad vis dar parduodama po kilogramą ar du tokių trąšų, pavojaus nekelia. Tačiau prisiminkime, kad Norvegijoje tas asmuo trąšas pirko kaip ūkininkas“, – sakė ji.
Trąšų nereikia, yra trotilo
Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado pavaduotojas Aloyzas Mickus „15min“ teigė nepamenantis atvejo, kad piktavaliai būtų bandę susprogdinti iš amonio nitrato pagamintą sprogmenį. „Mūsiškiams nusikaltėliams trąšų nereikia, pakankamai yra trotilo, – sakė jis. – Norvegijoje rimtesnio karo nebuvo, nedaug žemėje sprogmenų, todėl nusikaltėliams reikia patiems pasigaminti sprogmenis.“
Anot jo, standartinį sprogmenį Lietuvoje gauti nesunku: „Išsikasei karo laikų sprogmenį, ir jau turi.“ „Aro“ vado pavaduotojo teigimu, prekyba senais sprogmenimis vykdavo anksčiau, dabar ši problema nebėra tokia didelė. Jis prisiminė, kad prieš dešimtmetį iš nusikaltėlių buvo konfiskuoti du sunkvežimiai sprogmenų.
A.Mickus taip pat teigė, kad informacijos apie sprogmenų gamybą internete – kiek tik nori. Tačiau jis pridūrė, kad visų tinklalapių su receptais neišnaikinsi. „Būna, kad sąmoningi piliečiai, radę tokią informaciją, apie tai informuoja mus. Grėsmės visada išlieka, nes visko mes neuždarysime“, – pabrėžė jis.
