Visi išvardinti dalykai nesvetimi ir uostamiesčiui. Tačiau Klaipėda kasmet ieško vis naujų būdų, skatinančių gyventojus pamažu keisti keliavimo mieste įpročius ir iš automobilio persėsti į viešąjį transportą arba rinktis dviratį. Nuoseklus dėmesys tvaresnio susisiekimo gerinimui jau dabar duoda vaisių.
Dviračių takų – 200 km
Uostamiestis gali pasigirti turintis net 200 km dviračių takų, kurie ir toliau plečiami. Ričardas Zulcas, Klaipėdos savivaldybės investicijų ir ekonomikos departamento direktorius, sako, kad dviračių takų infrastruktūra kasmet gerinama, o visai netrukus atsiras ir naujos atkarpos. Viena jų – vedanti link garsiojo Jono kalnelio ir aplink jį, kita-einanti lygiagrečiai viena pagrindinių miesto gatvių – Taikos prospektu (nuo Kauno g iki Sausio 15-osios g.).
„Klaipėda yra tarptautinės dviračių takų trajektorijos EUROVELO10 dalis. Šio tinklo tikslas – dviračių takais jungti 9 aplink Baltijos jūrą esančias valstybes. Klaipėdoje nutiestu taku mėgsta važinėti ir miesto gyventojai, ir turistai. Pavyzdžiui, keltu atplaukę vokiečiai sėda ant dviračių ir šiuo taku vėžinasi iki pat Talino“, – sako R.Zulcas.
Dar labiau paskatinti naudotis dviračiais turėtų padėti ne tik vystomi takai, bet ir atsirasiančios dviračių saugyklos. „Pirmosios dviračių saugyklos atsiras prie švietimo įstaigų ir viename iš miegamųjų rajonų,-sako R.Zulcas. – Stebėsime, kaip dviračių saugyklų sistema funkcionuos, jei ši idėja pasiteisins, saugyklų tinklas taip pat bus plečiamas. Tokia praktika labai sėkmingai veikia Vokietijoje, Švedijoje. Miegamajame rajone gyventojui tikrai nėra patogu tįsti dviratį į ketvirtą ar penktą dar sovietmečiu statyto daugiabučio aukštą. Palikti jį šalia namų esančioje saugykloje – patogus sprendimas“.
Dviračių saugyklos veikia ir Klaipėdos pakraštyje esančioje kombinuotų kelionių jungties aikštelėje, beje, pirmoje Lietuvoje. Jos saugykloje galima laikyti dviratį, o į darbą į Klaipėdą iš priemiesčio ar kito miesto važiuoti automobiliu. Atvykęs iki Klaipėdos pakraštyje esančios aikštelės, žmogus gali palikti čia automobilį, pasiimti savo dviratį iš saugyklos ir po pačią Klaipėdą važinėti dviračiu arba viešuoju transportu.
Pasak R.Zulco, susisiekimas dviračiais ir toliau bus gerinamas siekiant ir ekologiškesnės aplinkos, ir gyventojų sveikatinimo skatinimo. „Klaipėda yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos nacionalinių sveikų miestų tinklo narė. Tai reiškia, kad turime tam tikrų įsipareigojimų, kurių laikomės, dviračių infrastruktūros gerinimas – vienas tokių“,-sako jis.
Viešojo transporto sistema – geriausia Lietuvoje
Mieliau rinktis viešąjį transportą, o ne automobilį, uostamiestyje skatina ir puikiai išvystyta viešojo transporto sistema. VšĮ ”Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas sako, kad toks rezultatas pasiektas dėl nuoseklios transporto politikos ir ilgalaikio planavimo. „Labai svarbu ir optimalus maršrutų bei tvarkaraščių sudėliojimas, rinkos instrumentų naudojimas siekiant keleivių vežime gauti geriausią kainos ir paslaugos kokybės santykį, technologinės pažangos diegimas, keleivio, o ne vežėjo intereso paisymas“, – sako jis. Pasak A.Samuilovo, stereotipas, kad viešasis transportas – nešvarus, skrodžiamas nemalonių kvapų ir juo naudojasi bet kokio plauko prašalaičiai Klaipėdos atveju nėra aktualus. „Mūsų mieste yra didžiausia Lietuvoje dalis keleivių, mokančių visą kainą už bilietą, kitaip tariant, vidutinių pajamų darbingo amžiaus žmonės. Vadinasi, paslauga jiems tinka, o ir autobuso salone tokių keleivių buvimas sukuria solidžią, komfortišką kitiems bendrakeleiviams aplinką“, – sako jis.
Skatinti klaipėdiečius pradėti naudotis viešuoju transportu siekiama pakviečiant išbandyti nemokamą važiavimą tam tikromis progomis, pavyzdžiui, minint Vasario 16-ąją. „Nemokamas važiavimas nustatytomis šventinėmis dienomis – nebloga priemonė supažindinti su dabartiniu viešuoju transportu klaipėdiečius, kurių prisiminimai apie jį yra iš mokyklos laikų, iš praėjusio amžiaus, ir tie prisiminimai nėra šviesūs. Tokiomis progomis jie gali pamatyti skirtumą tarp praeities ir nūdienos ir taip koreguoti savo stereotipus“, – sako A.Samuilovas.
Visi iki vieno viešojo transporto autobusai uostamiestyje pritaikyti ir neįgaliesiems bei jaunoms šeimoms, kurių atžalos – dar vežimėlyje. „Verta pastebėti, jog aukštesnio kokybės standarto norintys keleiviai taip pat gali naudotis vieningoje sistemoje dirbančiais maršrutiniais taksi, – sako A.Samuilovas. – Per metus mes šia transporto rūšimi pervežame gerokai daugiau nei milijoną keleivių. Turbūt net nereikia sakyti, jog dauguma jų, neturėdami šitos “premium” klasės viešojo transporto paslaugos, rinktųsi asmeninį automobilį – su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis miestui“.
Ekologiškesnis miestas – gerinant viešojo transporto sritį
Pasak A. Samuilovo, nuolat galvojama apie visą puokštę priemonių, kurios dar labiau didintų viešojo transporto patrauklumą. „Tikslas – ekologizacija, tai reiškia, kad didės elektra ir dujomis varomo viešojo transporto dalis. Svarbu ir eismo sąlygų viešajam transportui gerinimas – “A” juostų plėtra, išmanusis šviesoforų valdymas prioritetą suteikiant viešajam transportui, orientuojantis ne į “geležį“ (automobilių skaičiaus pralaidumą), o į žmones (keleivių skaičių). Tos priemonės didins vidutinį greitį ir kelionės komfortą. Šiuo metu yra nagrinėjamos ir BRT (greitųjų autobusų trasų nutiesimas pagrindine ašimi) bei tramvajaus galimybės mieste“, – sako A.Samuilovas.
Ne paslaptis, jog persėdimas iš automobilio ant dviračio arba į viešąjį transportą lemia spūsčių mažėjimą, mažina oro taršą. Be tai – dar toli gražu ne visi privalumai. Pasak A.Samuilovo, pasirinkdamas mieste keliauti ne automobiliu, žmogus prisideda prie aukštesnės gyvenimo kokybės sukūrimo. „Norėčiau atkreipti dėmesį į dar kelis dalykus. Mieste svarbiausias, deficitinis resursas yra plotas, – sako A.Samuilovas. – Apskaičiuota, jog automobiliui stovėti reikalinga vieta yra maždaug tokio ploto, kiek jo reikia ir automobilio vairuotojo darbo vietai pastate. Ir toji automobilio stovėjimo vieta kėsinasi į bendrąsias erdves – želdinius, žaidimų aikšteles, fontanus, bendruomenės lauko sporto aikštynus. Lengvasis automobilis per parą 22-23 valandas tiesiog stovi ir taip “iškanda” iš bendrosios miesto erdvės plotą, kurį galima būtų panaudoti daug prasmingiau“.
Pašnekovo nuomone, tokia liūdna realybė dehumanizuoja aplinką: „Ne veltui senamiesčiuose atsiranda gatvės tik pėstiesiems – žmonėms reikia erdvių be automobilių. Tai yra geriau nei nieko, tačiau teisingesnis sprendimas būtų žmonėms, o ne ratuotai geležiai pritaikytų erdvių plėtrą prie gyvenamųjų namų ir darbo vietų. Tam reikia miesto bendruomenės išminties ir sutarimo, kurio Klaipėdoje ir siekiama. O puikiai veikiantis viešasis transportas yra būtina tokio sprendimo dalis“.
