Gyventojai dažniau stoja ginti šalia augančius medžius nuo miškininkų, negu prašo juos šalinti. Tačiau Paulius sako, kad jo situacija verčia elgtis kitaip.
Per arti pastatų
Šeima gyvena mažame Pakonių kaime Vilniaus rajone.
Šalia – sodininkų bendrijos, tad miškas gausiai lankomas pasivaikščioti mėgstančių žmonių.
„Tačiau neprižiūrimas, netvarkomas miškas pradėjo kelti rūpesčių. Medžiai džiūsta, šakos lūžta, o didžiulės pušys virsta. Bėda ta, kad jie per arti mano gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, aukštos įtampos elektros laidų. Užėjus vėjams ar gausiam snygiui, tokie medžiai kelia pavojų. Jau apgadino tvorą ir garažą. Sodyba atsirado anksčiau nei neprižiūrimas valstybinis miškas, tad nesu naujakurys, kuris nori keisti nusistovėjusią tvarką.
-
Snygio nuostoliai: Vingio parką tvarkys pusmetį, įspėja, kad vaikščioti kai kuriuose parkuose vis dar pavojinga
-
Labanore kertamus medžius užfiksavęs vyras piktinasi, kad miško nebėra, bet miškininkai primena – kaita turi būti
-
Kauno rajono savivaldybė stabdo žvyro kasėjų buldozerius Pakarklės miške – dar vienas „ne“ karjerų plėtotojams
Nusprendžiau apsaugoti savo turtą ir artimuosius, pradėjau ieškoti kas man galėtų padėti“, – pasakojo Paulius.
Čia prasidėjo jo „kryžiaus kelias“. Pirmiausia vyras kreipėsi į Sudervės seniūniją, kuriai priklauso kaimas.
Iš čia buvo nukreiptas į sodininkų bendriją, nors miškas jau nėra jos teritorijoje.
Seniūnė, kaip pasakoja Paulius, lyg ir žadėjo padėti išsiaiškinti, kas ir kaip su šituo mišku, tačiau to nebepadarė, tad gyventojui teko toliau ieškoti pačiam.
Girininkas žadėjo padėti
„Netoli yra Neries regioninis parkas, bet darbuotojai nurodė, kad jiems šita teritorija nepriklauso ir liepė kreiptis į Dūkštų girininkiją. Kreipiausi, po ilgų pokalbių ir bandymų išsiginti, kad tai ne jų teritorija, galiausiai sulaukiau dėmesio. Atvyko girininkas su padėjėja. Išmatavo atstumus nuo pastatų, tvoros, įvertino medžių pasvyrimus, apžiūrėjo sausuolius, apgadintą garažo stogą ir suskubo pagelbėti.
Laukiau, kada atvyks išgelbėtojai... Laukiau laukiau ir nesulaukiau.
Pažymėjo medžius kaip kirstinus, papasakojo tolimesnes procedūras, pažadėjo sutvarkyti. Dar įspėjo, kad už valstybinio miško tvarkymą mokesčius turėsiu susimokėti pats. Tokia tvarka nustebino, bet saugių namų vizija džiugino ir toliau nesigilinau. Laukiau, kada atvyks išgelbėtojai... Laukiau, laukiau ir nesulaukiau“, – apie tolesnę įvykių eigą pasakojo Paulius.
Jis teigė rašęs, skambinęs ne po vieną kartą, tačiau atsitrenkė į visišką tylą.
Tad, kaip sako, pradėjo pagalbos paieškas nuo pradžių ir sužinojo, kad miškas priklauso NŽT, o esą patikėjimo teise prižiūrėti perduotas Valstybinei miškų urėdijai (VMU).
„Išsiunčiau laišką NŽT, papasakojau savo bėdą ir buvau išgirstas“, – tokia buvusi tolesnė įvykių eiga.
NŽT direktoriaus pavaduotojo pasirašytame rašte Pauliui ir VMU rašoma: „Siūlome Valstybinei miškų tarnybai išduoti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioniniam padaliniui leidimą atlikti pavojų keliančių medžių, esančių Dūkštų girininkijos 120 kvartalo 35 sklype, kirtimus, o iškirstą medieną panaudoti valstybės reikmėms.“
Pauliaus teigimu, toliau jis bendravo su VMU Nemenčinės regioninio padalinio miškininkais ir išgirdo, kad medžių šalinti neketinama – esą specialistai įvertino, kad to nereikia.
Vyras teigia savo valdas filmuojantis, tad būtų pastebėjęs, jeigu ten lankytųsi kokie nors miškininkai.
Dabar neva niekas nebuvo atvykęs ir sprendimą, kitokį nei Dūkštų girininkijos girininko, priėmė nuotoliniu būdu.
Pavojų kelią ir šiukšlės
Bet čia, kaip sako Paulius, problema buvusi vėl panaši – niekas į jo raštus, skambučius nebereagavo, neatsakė.
Atsakymo nesulaukė jis ir dėl šiukšlių, kurias esą verčia sodininkai, tad susidarė kelių metrų aukščio krūvos, kur – padangos, vaismedžių šakos, kompostas.
„Neatsargiai numesta nuorūka turėtų liūdnų padarinių, nekalbant apie kvapą ir taršą. Nematė, neatrašė, dingo“, – skundėsi Paulius.
Vis dėlto vyras nenuleido rankų ir prisibeldė iki VMU Nemenčinės regioninio padalinio vadovės.
Viktorijos Anikevičienės atsakymų jis sako sulaukęs bent kelių.
Paskutinis atkeliavo birželio 15 d. ir jame toliau tvirtinama tai, ką miškininkai Pauliui kartojo ir anksčiau – jo sodybos kaimynystėje augantys medžiai neatitinka reikalavimų, pagal kuriuos nusprendžiama medžius išpjauti.
Medžiai yra sveiki
Tą patį VMU teigė ir komentare 15min dėl situacijos Pakonių kaime. Tad padėtis atrodo be išeities, o miškininkų patarimas tėra toks: „jei gyventojas bijo, kad jo turtui gali kilti grėsmė, turtą reikia apsidrausti, nes gyvendamas šalia miško gyventojas prisiima ir rizikas.“
O visus kirtimus reglamentuoja kirtimų taisyklės, Leidimų išrašymo tvarkos ir kiti teisės aktai.
Specialistai nustatė, kad nurodomi medžiai neatitinka Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše pavojų keliančių medžių apibrėžimo.
„Prie P.Masiuko valdos esantis miškas (54-erių metų pušynas) nepriskirtas patikėjimo teise valdyti VĮ VMU, jis priskirtas NŽT. NŽT gali suteikti leidimą iškirsti sanitariniu požiūriu reikalingus kirsti medžius VMU, o Valstybinei miškų tarnybai (VMT) siūlyti išrašyti leidimą atlikti šiuos darbus.
Tuo vadovaujantis VMU ir VMU Nemenčinės regioninio padalinio specialistai apžiūrėjo P.Masiuko norimus iškirsti medžius ir nustatė, kad medžiai sanitariniu atžvilgiu yra sveiki.
Taip pat specialistai nustatė, kad nurodomi medžiai neatitinka Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše pavojų keliančių medžių apibrėžimo. Atsižvelgiant į tai, VMU neturi pagrindo kirsti medžių, o VMT neturėtų pagrindo išrašyti leidimo kirsti mišką“, – teigia VMU specialistai.
Kadangi dalis medžių gali kelti pavojų netoliese esančiai elektros linijai, VMU teigia informavusi ESO apie tai, kad ši įvertintų medžių genėjimo tikslingumą ir vykdytų darbus vadovaudamasi Elektros tinklų apsaugos taisyklėmis.
„Vėlgi, kirtimus ir genėjimo darbus turėtų atlikti pati ESO, apie tai informuodama žemės valdytoją, šiuo atveju – NŽT“, – teigia VMU.
Siekiant išsaugoti miško ekosistemų tvarumą, plėtoti darnią miškininkystę, draudžiama pašalinti visą negyvąją medieną miškuose.
Be to, VMU specialistai akcentavo, kad kalbant apie išdžiūvusius medžius miške, pažymėtina, jog sausas medis nėra visais atvejais pavojų keliantis medis:
„Siekiant išsaugoti miško ekosistemų tvarumą, plėtoti darnią miškininkystę, šiuo metu galiojantys teisės aktai draudžia pašalinti visą negyvąją medieną miškuose.“
Jei medžiai būna VMU patikėjimo teise priskirtoje valdyti teritorijoje, teigia VMU, jos specialistai, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, kiekvieną situaciją įvertina atskirai ir, jei medžiai atitinka pavojų keliančių medžių apibrėžimą, kreipiasi į VMT dėl leidimo iškirsti medžius išdavimo.
Jį gavusi, VMU teigia savo lėšomis pašalinanti pavojų keliančius medžius.
