„Perskaičiau 15min.lt straipsnį apie Šiaulių tardymo izoliatorių ir jo būklę, bei po to sekusius komentarus. Baisu, kaip žmonės nuvertina kalinius ir jų norą turėti nors minimalias gyvenimo sąlygas. Pačiam teko pabuvoti šioje įstaigoje porą mėnesių“, – pradeda pasakojimą buvęs sulaikytasis.
Bunkeryje prie išvietės
„Mačiau, kaip ten žmonės su kiekviena diena darosi vis piktesni ir žiauresni. Į ŠTI atvykau sausio mėnesį. Vos privažiavus prie šio Šiauliuose stūksančio pastato mane nukrėtė siaubas – senos trupančios plytos, geležiniai vartai, nutukę ir vis lojantys šunys“, – prisimena vyras.
Suimtųjų laikymo sąlygos yra pasibaisėtinos. Mačiau, kaip ten žmonės su kiekviena diena darosi vis piktesni ir žiauresni.
Prisimena ir piktus darbuotojų veidus – turbūt ir juos slegia aplinka. Pirmiausia atvesdino į administracines patalpas, kurios buvo šiltos ir jaukios. Ten atėmė daiktus ir padėjo į seifą.
Iš administracinio pastato sulaikytąjį nuvedė į po žeme esančius, galima pavadinti, bunkerius. Uždarė į labai mažą kamerą su geležinėmis surūdijusiomis grotomis.
„Tose kamerose tvyrojo siaubingas kvapas. Galbūt nuo drėgmės, o gal ir nuo to, jog čia pat buvo išvietė, – spėlioja pašnekovas. – Mane palaikė ten geras porą valandų. Vėliau nuvedė į patalpą su rentgeno aparatais. Liepė nusirengti iki apatinių. Pareigūnai atliko daiktų bei kūno patikrą. Tai kelia nemalonius prisiminimus – išsirengėme patalpoje, kurioje buvo vos keli laipsniai šilumos.“
Karantino kamera – dar vienas siaubas
Vėliau sulaikytąjį nuvedė į koridorių, iš kurio patenkama į patį izoliatorių. Čia buvo pasiūlyta pasinaudoti dušu. Vėliau sužinojo, kad dušai naujokams pradėti siūlyti visai neseniai.
Karantino patalpos – dar vienas ŠTI siaubas, ten visiškas rūsys, kur palei sienas padarytas metalinis suolas atsisėsti, o kampe išvietė.
„Mielai pasinaudojau, nes žinojau, kad po to tai padaryti galėsiu tik kartą per savaitę“, – teigė pašnekovas.
Po dušo pateko prie patalynės ir indų išdavimo langelio. Čia gavo inventorių ir buvo nuvesdintas į karantino kamerą.
Karantino patalpos – dar vienas ŠTI siaubas. Tai rūsys, kuriame prie sienos sumontuotas metalinis suolas, o kampe – išvietė. Čia sulaikytieji laukia, kada jiems paskirs nuolatinę kamerą.
„Jei esi čia pakliuvęs pirmą kartą, tai turi galimybę pakliūti į adaptacinę kamerą, kurioje sėdėsi su kitais naujokais. Tai yra labai laikinas dalykas, nes jau po kelių dienų gali būti perkeltas į kamerą su žudikais“, – tvirtina buvęs sulaikytasis.
Jam teko girdėti, kad kaliniai skirstomi pagal kažkokius raštiškus nuostatus, tačiau praktika kalba ką kitą. Dažniausiai kaliniai suskirstomi pagal regionus. Šiauliečiai sėdi su šiauliečiais, o klaipėdiečiai su savo kraštiečiais. Pačiam pasakotojui teko gyventi vienoje kameroje su žmogžudžiais, vagimis ir plėšikais.
Tualeto vengė dvi savaites
Kamerose dažniausiai būna po 6 asmenis, bet būna ir daugiau. Pirmoje kameroje, kurioje gyveno pašnekovas, buvo perdažytos ir aptvarkytos sienos. Langai buvo visiškai kiauri. Kameroje pūtė vėjas ir buvo vos 10 laipsnių šilumos. Visi miegojo su striukėmis ir apsivilkę viską, ką turėjo.
Pirmoji kamera buvo kurortas, palygintis su antrąja. Antrame pastato aukšte esančioje kameroje lovų dugnai buvo išpuvę, supuvusios medinės lentynos, kuriose mėtėsi keli ūkiško muilo gabalai, visiškai surudėjusi kriauklė, kurios čiaupas padarytas iš sodininko čiaupo ir pats baisiausias kada nors matytas tualetas.
Negalėjau šiuo klozetu naudotis geras dvi savaites, kol organizmas pradėjo streikuoti.
„Tualetas man buvo didžiausias gyvenime siaubas, visiškas orumo paniekinimas. Jis buvo kameros kampe. Užsidengti reikėjo sudriskusia dušo užuolaida. Negalėjau šiuo tualetu naudotis geras dvi savaites, kol galiausiai organizmas pradėjo streikuoti“, – mena išgyvenimus vyras.
Po dviejų dienų vyras kreipėsi į ŠTI vadovą. Koks buvo atsakymas? „Ar tau tualetą ir lovą iš savo kišenės nupirkti? Juk nėra pinigų, nežinai?“
Po tokio atsakymo teko grįžti į kamerą ir dar savaitę ten iškęsti, kol galiausiai buvo išleistas į laisvę.
„Ne visi ten esantys suimtieji yra nusikaltėliai. Didžioji jų dalis paleidžiami į laisvę. O kai kurie paduoda šią įstaigą į teismą ir prisiteisia nemažai pinigų. Mano žiniomis, prisiteisti galima 200-300 litų už vieną šioje žeminančioje įstaigoje praleistą parą“, – baigė savo istoriją vyras.
