Šeimoje apsilankęs seniūnas Bronius Talmantas sako, jog kvapas gyvenamojoje aplinkoje itin nemalonus. Kretingos socialinių paslaugų centro vadovė Danutė Skruibienė šeimoje lankėsi prieš porą mėnesių. Anot jos, kvapas nosies nerietė, o tvarka buvo normali, kiek gali būti sunkesnėmis sąlygomis gyvenančioje šeimoje.
„Žmogus tokiomis sąlygomis negali gyventi, jis ne gyvūnas ir ne tik pirminiai poreikiai turi būti patenkinti – pavalgyti ir pamiegoti. Juk tokioje aplinkoje vystosi žmogus, kvėpuoja, tai veikia plaučius, visą kūną. Jei ten kas ištirtų tą kvapą... Ten turbūt tokią taršą parodytų! Viskas paskendę š... Namuose yra visiškas amoniako kvapas nuo šunų fekalijų. Po penkių minučių išėjus esi persmelktas to kvapo“, – 15min pasakojo prisistatyti nenorėjusi moteris.
Anot jos, paauglė gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Ji turi sutrikimų, sunkiai kalba.
Minėtame name apsilankiusi 15min skaitytoja sako, jog šunys buvo veisiami sename vokiškame raudonų plytų pastate, kuriame yra trys butai. Pirmajame aukšte, anot moters, tvarkinga, kiek įmanoma tokiomis sąlygomis. Matyti, jog paauglė turi kompiuterį, namai apkuopti. Antrajame aukšte, kur viename iš kambarių laikyti šunys, pasitinka šiurpus vaizdas – grindys gličios ir reikia saugotis, kad nepaslystum.
„Matyt, žmonės užsimerkę. Negaliu sakyti, pirmame aukšte nėra ekstremalios sąlygos, bet ne tokiam kvape vaikai turi vystytis. Didžiuliai straipsniai apie fekalijų ir jų tvaiko žalą. Ar kas nors atsivežė, patikrino tą kvapą. Ar žiūrima į tai? Palaužtas mažas žmogus, viena ištisai būna namuose, tokios sąlygos, o į lauką bijo išeiti. Antrame aukšte vienas kambariukas, matyt, buvo skirtas šunims, du šoniniai tvarkingi, o kitas, kuriame turbūt uždarydavo, kai išeidavo, ten gal ir dauginosi, gyvendavo, kurie negalėjo gyvent tvartuose. Tų šunų visur buvo – ir tvarte dauginosi, bakūžėse, kluone, sandėliuke“, – pasakojo moteris, kuri stebėjosi, jog šunys buvo išgabenti, tačiau jai iškilo klausimas, ar kas nors atkreipė dėmesį į šiose sąlygose gyvenančią nepilnametę.
Jos žiniomis, šeima šunis augina jau daugybę metų. Moteris paskaičiavo, jog skaičius galėtų būti didesnis nei mergaitės amžius, tad prie tokių sąlygų vaikas tiesiog priprato.
Nosį rietė kvapas
Minėtame būste, kur auginti ir nelegaliai veisti šunys, apsilankė ir seniūnas Bronius Talmontas.
„Nėra labai gerai ten... Kad būtų labai blogai, tragedija, irgi nėra. Kvapas... Matosi, kad augino šuniukus, bet, kiek aš domėjausi, socialinė darbuotoja lankėsi šeimoje, sakė jokių šuniukų nematė bute. Kvapas buvo, bet į antrą aukštą nėjo, nežiūrėjo. Mes vakar apžiūrėjom ir antrą aukštą, matosi, kad šunys auginti ir kvapas nemalonus. Jaučiasi jis ir pirmame aukšte. Apėjome visur, šuniukų nebėra, tikriausiai visus paėmė. Mergaitę sutikome, buvo labai nusiteikusi prieš mus, streso įvaryta. Savaitgalį žmonės būriavosi dėl šuniukų, gyvūnų globėjai, policija. Įbauginta... Ji blogai kalba, bet sakė, kad mokosi. Atrodė prieš mus nusistačiusi – negražiai kalbėjosi. Mes „laba diena“, o ji – „viso gero“. Pasiuntė mus. Man atrodo, kad ji įpratusi prie tos aplinkos. Jeigu šuniukų neaugins, reiktų tiesiog išvalyti, dingtų ir kvapas“, – neslėpė seniūnas.
Seniūnas sako dėmesį į šeimą atkreipęs jau seniau. Tarnyboms jau anksčiau buvo pranešta apie auginamus šunis. Šeimai buvo paskirta socialinė darbuotoja, ji reguliariai lanko mergaitę.
Kvapo nejautė
Kretingos socialinių paslaugų centro vadovė Danutė Skruibienė 15min pasakojo pati vasarą aplankiusi šią šeimą, vykusi vieną liepos vakarą, buvo susitarusi dėl priėmimo, tad namai jai atrodė pakankamai sutvarkyti, kiek įmanoma tokiomis sąlygomis ir tokiame būste.
„Važiavau į šeimą pasižiūrėti ir pabendrauti. Mama ilgai dirbanti, dienos metu jos nuolat nėra, mergaitė yra viena, bet jai 14 metų, ji gali būti viena namuose. Pas ją lankosi socialinis darbuotojas. Kai nuvažiavau, iš tikrųjų buvo sutvarkyta, išplauta. Aišku, buvau susitarusi, žinojo. Tvarka, kaip ir kitose tokiose šeimose... Tikrai nebuvo labai blogai. Apėjau ir su mergaite pabendravau, buvo padaryta vakarienė, mes pabendravom. Mergaitė niekur nenori eiti, siūliau atvykti į dienos veiklos centrą pas mus, kur mokiniai po mokyklos ateina, siūliau pas juos ateiti, bet ji atsisakė, nori geriau žaisti kompiuterinius žaidimus, piešia, piešinėliais pasidžiaugiau“, – pasakojo vadovė.
Moteris sako besilankydama negirdėjusi šunų lojimo ir nejutusi tvaiko, namuose ją pasitiko tik viena katė.
Savaitgalį su mergaite sutarta, kad ši pabandys atvažiuoti į dienos centrą, jai po pamokų bus suorganizuotas transportas.
„Organizuojame pagalbą. Negaliu pasakyti, kad kai lankiausi buvo labai labai blogai. Pagal tokias sąlygas buvo normalu. Aš buvau liepos pabaigoje. Tų šuniukų nebuvo. Apėjau kambarius, gal ūkiniuose? Bet būčiau girdėjusi lojimą. Kambary šunų nebuvo“, – pasakojo moteris.
