Pakalbinti lietuviai iš tolimųjų kraštų – Korėjos, Japonijos, Ugandos – pasakojo, kad vieniems himno giedojimas yra proga surengti lietuvišką vakarėlį užsieniečiams draugams, o kitiems – tyloje pasimelsti už tautiečius. Dauguma jų kalbėjo apie pasikeitusį požiūrį į Lietuvą išsikrausčius gyventi svetur.
Lietuvoje kartais apsilankantis Zen budizmo vienuolis Bo Haeng Sunim (Kęstutis Marčiulynas) Pietų Korėjoje gyvena jau 18 metų, tačiau Lietuvos himną gieda kasmet.
„Visuomet giedu giesmę. Vienas, pas save šventykloje, kad negirdėtų kiti vienuoliai. 21 val. baigiame meditaciją ir skubu į nuošalią vietą sugiedoti ir mintyse pabūti kartu su Tauta,” – rašo Bo Haeng.
Kita lietuvė, Severija, gyvenanti valanda kelio nuo Pietų Korėjos sostinės Seulo himną ketvirtadienio vakarą giedos taip pat viena. Lietuvė pasakojo, kad gyvenimas svetur jai padėjo objektyviau įvertinti tai, kokia yra Lietuva ir ką ji turi gero.
„Pavyzdžiui Pietų Korėjoje mažas saldinis obuolys kainuoja 1 eurą. Kaip jums toks pasiūlymas? Arba vyšnių 100 gramų – 10 eurų? Taip pat skundžiamės, kad lietuviškas oras bjaurus, o kad šitas „bjaurus” oras nėra užterštas nuodingomis dulkėm ir smėliu iš Kinijos dykumų, ir galima kvėpuoti pilnais plaučiais nedūstant, bei matyti žvaigždes ir įvairias debesų formas žydrame danguje... Šito, lietuviai nepagyvenę Azijoje, nevertina. Pagyvenusi Anglijoje, Škotijoje ir Korėjoje, galiu tikrai teigti, kad mano nuomone, Lietuva yra nuostabi ir šviesią ateitį turinti šalis,” – rašė Severija.
Kita Pietų Korėjoje gyvenanti mergina Julija sako, kad lietuvių bendruomenė Pietų Korėjoje vienija apie 200 žmonių, jai ji taip pat priklauso. Deja, apsilankyti bendruomenės renginiuose jai retai kada pavyksta, nes negyvena Seule.
„Mieste, kuriame gyvenu, daugiau lietuvių nėra, todėl šių metų Mindaugo karūnavimo dieną planuoju švęsti kartu su čia esančiais draugais užsieniečiais. Pakviesiu juos vakarienės pas save į svečius, su lietuviškais patiekalais – šaltibarščiais, balta mišraine ir atsivežtu sūriu „Džiugas”. Supažindinsiu juos su lietuviška kultūra bei mūsų gražia „Tautiška giesme”.
Himną liepos 6 d. dainuoju jau ne pirmus metus. Dar kai mokiausi Sidnėjuje, kur didele ir stipri lietuviu bendruomenė, rinkdavomės į lietuvių namus ir giedodavom giesmę kartu,” – pasakojo Julija.
Japonijoje studijuojanti Marija sako, kad gyvendama toli nuo Lietuvos pradėjo labiau branginti ir prisiminti mūsų šventes ir tradicijas.
„Anksčiau įprasti dalykai dabar reikalauja paaiškinimo mano užsieniečiams draugams, tad galiu pasakyti, kad tikrai stengiuosi labiau suprasti mūsų kultūrą. Ypač kai Lietuva yra tokia maža valstybė, japonai nelabai ir žino mus. Dažnai susipažinusi su naujais žmonėmis išgirstu, kad tai pirmas kartas, kai jie sutiko žmogų iš Lietuvos. Taigi jaučiu pareigą būti pasiruošusi atsakyti jų klausimus. Visgi kiekvienas lietuvis užsienyje yra mažasis Lietuvos ambasadorius,” – sakė Marija.
Pusantrų metų Ugandoje gyvenančiai Agnei ten dar neteko sutikti nė vieno lietuvio. Mergina ten dirba nevyriausybinėje organizacijoje, kuri padeda vertinti programų, kovojančių prieš skurdą, veiksmingumą.
„Kaip ir kitiems mano sutiktiems kitataučiams Ugandoje, mano tikslas nėra savęs liūdinti namų ilgesiu arba įtikinėti kaip Lietuvoje blogai. Veikiau mano tikslas – sakyti žmonėms, kad atvažiavau iš Lietuvos. Tegu jiems būna proga atsiversti žemėlapį, kurį retai skaito,” – juokėsi Agnė.
Liepos 6 d. „Tautiškai giesmei” mergina sako spėsianti grįžti namo į Lietuvą.
Apie drastiškai pasikeitusį požiūrį į Lietuvą kalbėjo Japonijos Akitos universitete studijuojanti Giedrė.
„Man Lietuva visada patiko, bet niekada nepagalvojau, kad taip pasiilgsiu namų, lietuviškos gamtos, maisto, netgi lietuviškų parduotuvių. Vis dėlto buvau įpratus, kad visas šventes švenčiu su šeima todėl šį kartą teko visas metų šventes sutikti be jų ir ypač tuo metu buvo labai vieniša. Trūko to vieningumo, artumo, kurį turėjau kad ir su nepažystamais lietuviais. Nors atrodo, kad ir Japonijoje gerai, bet namai ir Lietuva vis tiek liko ta vieta, į kurią bet kada norisi labai sugrįžti”, - atviravo Giedrė.
Jau ketvirtadienį lietuviai visame pasaulyje 21:00 val. vietos laiku sustos akimirkai, kad sugiedotų „Tautišką giesmę”.
Pradėjęs savo kelionę rytuose – Japonijoje, Australijoje, Pietų Korėjoje – jis toliau risis per Vidurio Aziją, Europą iki pat JAV vakarų pakrantės. „Tautiška giesmė aplink pasaulį” organizatoriai šiuo metu fiksuoja virš 50 organizuotų viešų lietuvių susibūrimo vietų užsienyje.
Tačiau kvietimas kartu giedoti „Tautišką giesmę” ir pradėti švęsti Lietuvos atkūrimo 100-metį išsiųstas lietuviams į 200 pasaulio regionų, kurie užsiregistravo Pasaulio Lietuvos žemėlapyje www.4milijonai.lt platformoje. Siekiama, kad kitąmet Lietuvos šimtmečio „Tautiškai giesmei” būtų pakviesta bent 1,2 mln. lietuvių ir jų palikuonių, gyvenančių už Lietuvos ribų.
