Ketvirtadienį prie Seimo buvo organizuojami du protestai. Viename jų LBGTQ bendruomenės atstovai protestavo prieš turinio cenzūrą, o tėvų bendruomenė – dėl mokyklose šį rudenį startavusios gyvenimo įgūdžių programos.
Kaip pranešė Nacionalinė tėvų ir šeimų asociacija, nevyriausybinės organizacijos, ginančios šeimų ir tėvų interesus ugdymo procese, rengė piketą prieš gyvenimo įgūdžių ugdymo programą ir jos įgyvendinimą.
Anot asociacijos, programoje įtvirtinamas visuomenei ir tėvams nepriimtinas požiūris į lytiškumą ir žmogaus asmenį, nepasiruošta jos įgyvendinimui, nėra parengtų mokytojų.
Ne naujiena
Nors vyksta arši kova tarp pasisakančiųjų už ir prieš gyvenimo ugdymo įgūdžių programą, „Vakarų ekspreso“ kalbinti gimnazijų vadovai vieningai teigia, jog didžioji dalis šios programos temų visiškai nėra naujiena.
„Jeigu paanalizuotume programos turinį, suprastume, kad didžioji dalis tų temų jau daug metų yra mokyklose, pavyzdžiui, biologijos, žmogaus saugos, etikos pamokose“, – teigė Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė.
Tą patį paliudijo ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė.
„Anksčiau visi šie dalykai, pavyzdžiui, alkoholio, tabako ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija, žmogaus saugos tema, lytiškumo pamokos, buvo išbarstytos, o dabar jos sudėtos į vieną programą“, – kalbėjo V.Prižgintienė.
Ji pridūrė, kad gimnazijoje jau ir anksčiau dėstyta ir Lions Quest programa, kurios didelė dalis mokomųjų temų dubliuojasi su visuomenėje daug šaršalo keliančia gyvenimo įgūdžių programa.
Gyvenimo įgūdžių reikia
Klaipėdos Baltijos gimnazijos vadovė pabrėžė – gyvenime yra įvairių situacijų, ir vaikams gyvenimo įgūdžių tikrai reikia.
„Programoje tikrai yra dalykų, kurie itin aktualūs ir apie kuriuos vaikams reikia pasakoti. Tai atsakomybės prisiėmimas už savo veiksmus, tų veiksmų galimos pasekmės, prevenciniai dalykai ir panašiai. Vaikams tai turi būti paaiškinta, mes negalime to nuo jų slėpti“, – kalbėjo pašnekovė.
J.Račkauskienė pabrėžė, kad programa yra itin plati, apimanti daugybę dalykų, ne tik visuomenėje eskaluojamas lytiškumo temas.
„Pavyzdžiui, yra daugybė temų, susijusių su karjera: pasakojama apie darbo rinką, kaip pasiruošti, kaip pasirinkti pomėgius, kaip save atskleisti“, – apie programą kalbėjo pašnekovė.
Baltijos gimnazijos direktorė taip pat tikino, jog ne visa viešojoje erdvėje paplitusi informacija, susijusi su šiuo mokomuoju dalyku, – teisinga.
„Apie tai, kad vaikai bus mokomi apie oralinį seksą ar dar kažką panašaus, net kalbos nėra. Juk kiekvienam iš mūsų rūpi, ko mokosi vaikai“, – kalbėjo pašnekovė.
Sprendžia pačios
Nors vis pasigirsta svarstymų, jog kol nėra tinkamai paruoštų šios programos specialistų, jos išvis nereikėtų dėstyti.
Ministerijos nurodymu devintos klasės moksleiviams yra sudaryta pusės metų trukmės mokomoji programa, o mokyklos pačios gali nuspręsti, kada pradėti mokyti.
Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorė J.Račkauskienė tikino, kad mokykla programą pradėjo dėstyti jau nuo šio rugsėjo, itin kruopščiai išsianalizavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktą turinį ir atsakingai parinko specialistus, galinčius dėstyti tam tikras programos temas.
„Netrukus prasidėsiančiuose mokymuose dalyvaus abi mūsų mokyklos socialinės pedagogės. Tačiau išsianalizavome turinį ir pamatėme labai daug temų, kurias dėstant galima rengti integruotas pamokas, tai yra pasikviesti tam tikros srities specialistus. Tai psichologas, visuomenės sveikatos specialistas, žmogaus saugos specialistas, socialinis pedagogas, taip pat mūsų viena teatro mokytoja yra baigusi socialinio emocinio ugdymo mokymus“, – apie pasiruošimo procesą pasakojo J.Račkauskienė.
„Ąžuolyno“ gimnazijos vadovė pasakojo, kad mokykla kol kas šios programos dėstyti dar nepradėjo, laukia, kol įsibėgės šios programos mokymai pedagogams.
„Esame truputėlį susilaikę, nes norime pasižiūrėti, kokios bus rengėjų konkrečios rekomendacijos, o tada pradėsime dėstyti. Mokymai prasidės jau kitą savaitę, mūsų mokyklos mokytoja į juos yra užsirašiusi. Galbūt vaikams dėstyti pradėsime nuo antro pusmečio, jeigu matysime, kad esame pasirengę – ji mokykloje atsiras anksčiau“, – patikino V.Prižgintienė.
-
Prezidentas: gyvenimo įgūdžių programa svarbi, bet nepasirengus galima „priskaldyti malkų“
-
Grupė parlamentarų lytiškumo ugdymą siūlo integruoti į tikybos ir etikos pamokas
-
Seimo komiteto vadovas siūlymą lytiškumo ugdymą įtraukti į dorinį vadina spektakliu
-
Seimo pirmininkė: lytiškumo ugdymo temą eskaluojantys politikai siekia politinės naudos
-
Seimui bus teikiamas siūlymas lytiškumo ugdymą perkelti į tikybos ar etikos pamokas
-
Prakalbus apie lytiškumą, A.Valinskas atsivėrė apie savo paauglystę: „Atsiprašau mokytojos“
Leidžia kviesti profesionalus
Abiejų gimnazijų vadovės sutartinai tvirtino – programa suteikia galimybę į pamokas pasikviesti profesionalus.
„Pavyzdžiui, sveika gyvensena – juk tai yra visuomenės sveikatos specialisto sritis. Vienoje pamokoje dėstantis gyvenimo įgūdžių mokytojas bei visuomenės sveikatos specialistas mokiniams galės puikiai ištransliuoti reikiamą medžiagą“, – mintimis dalijosi J.Račkauskienė.
Ji pridūrė, kad specialistų, kuriuos būtų galima pasikviesti, yra daugybė, tiesiog viską reikia daryti padorumo ir etikos ribose.
„Taip pat karjeros daugybė dalykų, pavyzdžiui, pasakojama apie darbo rinką, kaip pasiruošti, pasirinkti pomėgius, kaip save atskleisti. Į tokią pamoką galima pasikviesti net darbo rinkos atstovus. Viską galima puikiai susidėlioti ir išsispręsti, todėl aš manau, kad vaikams tos informacijos tikrai reikia“, - sakė ji.
Panašia nuomone pasidalijo ir „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė.
„Mes galvojame taikyti šią taktiką. Pavyzdžiui, itin aršiai visuomenėje sutinkamas lytiškumo pamokas geriausiai išdėstyti gali medikai, bandysime pasikviesti juos“, – pasakojo V.Prižgintienė.
Jos teigimu, mokykla svarstys pasikviesti ir tėvus, mat jie yra įvairių sričių specialistai.
Svarbu aiškumas
Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorė tikino, jog itin svarbu, kad mokykla komunikuotų su tėvais.
„Kai nežinai, gali prisigalvoti daugybę dalykų. Visiems tėvams buvo išsiųstas detalus programos turinys, tai yra, ką mokiniai veiks, kiek pamokų ir kam bus skiriama, kas mokinius mokys, kas bus integruojama“, – pasakojo J.Račkauskienė.
Ji atskleidė, kad vieno vaiko tėvelis buvo išreiškęs norą neleisti savo atžalos į šią pamoką.
„Jis buvo atėjęs į mokyklą, mes kalbėjomės, kartu su juo peržvelgėme mokomojo dalyko turinį, ir jis jokių baisių dalykų neįžvelgė. Pasikviečiau mokytoją, kuri dėsto gyvenimo įgūdžių programą, kad ji jam papasakotų, kaip ir kas vyksta. Pakvietėme jį ateiti į pamokas, kad tikrai įsitikintų, kad jo vaikui nebus dėstoma žalinga informacija“, – istoriją pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, mokykla ir toliau noriai bendradarbiaus, jei tėvams kils kokių nors neaiškumų.
„Spalio pradžioje turėsime susitikimą su mokyklos tėvų komitetu, tikrai paklausiu, ką jie galvoja. Kai išsiunčiau informaciją apie gyvenimo įgūdžių programą, tikrai nesulaukiau jokių reakcijų, kad čia kažkas baisaus, kad tėvai nori kažką koreguoti“, – pasakojo J.Račkauskienė.
Apie tai, kad jokių neigiamų atsiliepimų negirdėjo iš tėvų, kalbėjo ir „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė.
„Nieko negirdėjome iš tėvų, jokių pastebėjimų ar nusiskundimų. Beje, didžioji dalis devintos klasės programoje dėstomų dalykų jau buvo, tik kitaip mokomi“, – kalbėjo V.Prižgintienė.
Moksleiviai palaiko
Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) praėjusį trečiadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir Seimo narius, reikšdama palaikymą diskusijų sukėlusiai gyvenimo įgūdžių programai.
Kreipimesi pabrėžiama, kad bandymai eliminuoti lytiškumo ugdymo temas yra žalingi tinkamam vaikų ugdymui, o politikai turėtų galvoti, kaip efektyviau ją įgyvendinti, o ne stabdyti programą.
„Bandymai eliminuoti atskiras temas iš gyvenimo įgūdžių programos yra žalingi mokiniams reikalingam ugdymui, taip visiškai pamirštami pačių mokinių interesai“, – sako LMS prezidentas Jonas Trumpa.
Politikams adresuotame rašte rašoma, kad moksleivis turi būti lavinamas visapusiškai, įskaitant ir lytiškumo bei lytinės sveikatos temas.
Sąjunga pabrėžia, kad lytiškumo temoms yra skirta „tik apie 10 procentų programos turinio“, tačiau nuoseklus lytiškumo ugdymo diegimas mokyklose yra „didelis žingsnis į priekį saugesnės, tolerantiškesnės visuomenės link“.
