„Šlykštu ir gėda. Žmonės net nenori smulkiau komentuoti: ne kiekvienas drįsta, o ir, tiesą sakant, įgriso. Nauja politikų karta – įžūli ir ciniška, nors nemanau, kad tokiu keliu į valdžią buvo einama tik per šiuos rinkimus“, – svarsto Trakų seniūnijos bendruomenės „Santalka“ pirmininkė 70-etė Nijolė Dočkuvienė.
Sekmadienį šalyje vyks antrasis savivaldybių tarybų rinkimų turas – dėl mero posto varžysis du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Prieš dvi savaites vykusiame pirmajame ture buvo išrinkta 19 merų iš 60.
Tačiau Trakuose rinkimų nebus: pirmajame rinkimų ture padarytus pažeidimus Vyriausioji rinkimų komisija pripažino šiurkščiais. Todėl savivaldybės tarybos ir mero rinkimų rezultatus nuspręsta naikinti. Rinkimai Trakuose vyks iš naujo, juos numatoma surengti birželio 7 dieną.
Nauja politikų karta – įžūli ir ciniška, nors nemanau, kad tokiu keliu į valdžią buvo einama tik per šiuos rinkimus.
O iki tol Trakuose bus aiškinamasi dėl šimtų išankstinio balsavimo vokų pažeidimo, be to, tiriami galimi papirkimo atvejai.
Teisėsauga įtaria, kad balsų pirkimą organizavo šeši Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatai.
„Įvyko sprogimas. Reikalai savivaldybėje visai pakriko po to, kai susikompromitavo trys į korupcijos skandalą įsipainioję politikai. Žalą padarė valdininkų nebaudžiamumas, neturėjimas asmeninės atsakomybės. Teismai tęsiasi be galo, o įtariamieji vis dar nenubausti. Kai kurie žmonės kalba, kad jau tada reikėjo Trakams įvesti tiesioginį valdymą. Matyt, kitos išeities nėra“, – kalba N.Dočkuvienė.
Prokurorai įtaria, kad šią korupcinę schemą valdė buvęs Trakų meras Vytautas Petkevičius, mero pavaduotojas Saulius Raščiauskas ir savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnila.
Mažas nedarbas – ne valdžios nuopelnas
Politikai Trakuose papuvę, tačiau susidaro įspūdis, kad puvėsio tvaiką mieste užgožia kibinų kvapas. Žmonės dirba ir dėl politikos smarkiai galvos nesuka. Jie netgi labai abejoja, ar dalyvaus pakartotiniuose rinkimuose birželį – juk bus pats sezonas.
Nedarbo lygis Trakų rajono savivaldybėje pasiekė rekordines žemumas ir sudaro vos 5,6 proc.
Kas valteles nuomoja, kas svečių automobiliams savo kiemą užleidžia, kas apnakvindina. Pajamos iš to nėra dideles, bet prie pragyvenimo lygio prisideda.
„Tačiau tai – tikrai ne valdžios nuopelnas, – suskumba pabrėžti N.Dočkuvienė. – Nuo seno naudojamės, kad esame Vilniaus pašonėje. Be to, ir patys trakiškiai linkę susikurti sau darbo – gyvename iš turizmo: kas valteles nuomoja, kas svečių automobiliams savo kiemą užleidžia, kas apnakvindina. Pajamos iš to nėra didelės, bet prie pragyvenimo lygio prisideda.“
Pasigenda entuziazmo ir asmenybių
Trakų rajone registruoti 2 tūkst. ūkininkų, tačiau realiai ūkininkauja tik apie 300 šeimų. Likusiems ūkininkams pažymėjimai reikalingi sodyboms vaizdingose vietose įregistruoti.
70 avių ir 10 mėsinių galvijų auginantis, žirgyną valdantis ūkininkas, Varnikų apylinkės bendruomenės pirmininkas Laimūnas Rožukas vardija tris trakiškių pragyvenimo šaltinius: darbas Vilniuje, turizmo ir maitinimo paslaugos pačiuose Trakuose ir nešvarūs darbeliai.
„Trečiai kategorijai priskiriu tuos, kurie chroniukus surenka ir rinkimus reguliuoja: duoda po penkis eurus, o sau po dešimt pasiima“, – ironizuoja L.Rožukas.
Netrukus surimtėja: „Aišku, kad pikta. Pažiūrėkite, kas darėsi rinkimuose, du sėdėję pateko į rajono tarybą.“
Apskritai Trakus L.Rožukas vertina rezervuotai. „Esu kaunietis, bet likimas lėmė, kad mama čia gyvena – perėmiau jos ūkį. Nykus vaizdas. Kaunas net nieko negaudamas sukasi kuo puikiausiai, turi didelę perspektyvą, o čia jokios perspektyvos nematyti: jei geras meras būtų, momentaliai padarytų – juk esame visai šalia Vilniaus“, – samprotavo ūkininkas.
Trakuose jis pasigenda aktyvaus poilsio. „Atvažiuoji ir telieka bėgti į zabigalką – nei vandens slidžių, nei kitokių pramogų. Pažiūrėkite, Liepkalnis ką padarė: investavo ir verslas sukasi, žmonių eilės didžiausios. O Trakuose nėra entuziasto, nėra asmenybių“, – apgailestauja L.Rožukas.
Trūksta jam ir darbo rankų – vietinių neprisikviesi. „Aplink gyvena 6–7 galvos, bet visi problemiški. 35–40 metų – pati jėga, o prasigėrę. Tenka samdyti vyrukus iš Anykščių, Utenos rajono“, – aiškino vyriškis.
Kaimuose – gyvenimas iš pašalpų
Jungtinės kaimų bendruomenės „Bražuoliečiai“ pirmininkė Virginija Vainauskienė prieš dvejus metus turėjo atsisakyti auklėtojos darbo darželyje – administracijai neįtiko moters politinės pažiūros.
Aplinkui gyvena 6–7 galvos, bet visi problemiški. 35–40 metų – pati jėga, o prasigėrę. Tenka samdyti vyrukus iš Anykščių, Utenos rajono.
„Patyriau psichologinį spaudimą. Man pasidarė nemiela ir išėjau“, – paaiškino, bet į smulkmenas nesileido.
V.Vainauskienė iškėlė prielaidą, kad Trakų savivaldybėje nedarbo lygis gal net mažesnis nei minėti 5,6 proc.
„Ne visi įdarbinami oficialiai. Vien iš mūsų bendruomenės nemažai tokių atvejų žinau“, – neslėpė moteris.
Tačiau ji pažymėjo, kad kaimuose nedarbas didžiulis. „Teikėme savivaldybei pasiūlymų dėl pašalpų mokėjimo – kad žmogus užsidirbtų pašalpą, o ne pliusą užsidėtų. Bendruomenės nariai, seniūnaitis tam tikru laiku atvažiuotų, patikrintų, ar žmogus dirba, tada užpildytume dokumentus ir pristatytume į savivaldybę, kad būtų skirta pašalpa. Tačiau šio pasiūlymo buvo atsisakyta. Kaip savivaldybė šį klausimą kuruoja, negaliu pasakyti“, – kalbėjo V.Vainauskienė.
Ji apgailestauja, kad socialines išmokas gaunantys Bražuolės kaimo gyventojai iš kaimynų pastangų jiems padėti tik pasijuokia: „Mes dėl jų lakstome, labdaros ieškome, bet net dėkingumo nesulaukiame. Ir iš kiemo išvaro, ir labdarą drebia į akis. Jiems gerai taip, kaip jie gyvena.“
Apie atsakomybę: „Kol žiūri, tol juda“
Kaimo turizmo sodybą „Bražuolėje pas Juozą“ valdanti Alma Taučiuvienė sutiko: rasti patikimų žmonių, dirbančių su ugnele, o ne skaičiuojančių darbo valandas, sudėtinga.
Apsukresni gyventojai dirba sostinėje arba kuria savo verslus. O likusiems beveik niekas neįdomu.
„Jie laukia, kol kas nors ant lėkštutės atneš. Kol žiūri, tol juda, tik nusisuk – ir sėdi. Vieną dieną ateina prašyti darbo, o gauna pinigą ir nepasirodo – nulis atsakomybės“, – pasakojo A.Taučiuvienė.
Perskaitai žmonių pavardes ir tai tik sukelia šypseną. Norisi, kad į tarybą eitų išmanantys žmonės, o ne statytiniai.
Todėl ji labiausiai kliaunasi šeimos nariais, o vasarą įdarbina kelis pagalbinius darbininkus kaimynus.
Kaimo turizmo verslą A.Taučiuvienės tėvai pradėjo prieš 15 metų, dabar už jo vairo stojo dukra. Iš viso rajone yra apie 60 kaimo turizmo sodybų.
„Konkurencija didelė ir ji tik augs, todėl turime galvoti, kaip pritraukti klientų, kaip didinti paslaugų pridėtinę vertę. Tačiau patikėkite, tai tikrai nėra milijoninis verslas“, – teigė moteris.
Ji pritaria L.Rožuko išsakytai minčiai, kad Trakams reikia investicijų į infrastruktūrą, tačiau iniciatyvos iš valdžios nelaukia: „Paslaugų valdžia nekuria, jas kuria tie, kurie išmano. Kalbant apie politiką, dauguma žmonių yra nusivylę ir abejoja, ar eis į pakartotinius rinkimus – viskas atrodo labai neskaniai. Nežinia, ko jie ten eina, kokiais tikslais. Perskaitai žmonių pavardes ir tai tik sukelia šypseną. Norisi, kad į tarybą eitų išmanantys žmonės, o ne statytiniai.“
Sustabarėjęs mentalitetas?
„Turizmas Trakuose? Na, gal kada nors gims“, – susimąstė Barbiškių kaimo bendruomenės pirmininkas, savo įmonę valdantis Algimantas Stankevičius.
Jo kritiškumo neužliūliuoja nei istorinės Lietuvos sostinės titulas, nei Trakų pilis, nei ežerai ar Trakuose veikiantys restoranai.
„Miestą ir jo apylinkes gelbėja Vilnius – priešingu atveju, Jėzus Marija, koks būtų nedarbas, – neabejoja pašnekovas ir atkreipia dėmesį, kad mieste jau kuris laikas nėra knygyno. – O koks miestas be knygyno...“
Greta yra Vilnius, kuris šį miestą, ir ne tik jį, ištrauks be didelių problemų.
A.Stankevičius konstatuoja: Trakai neišnaudoja savo potencialo – čia nėra ką veikti. „Kiek tų kibinų privalgysi? Muziejus gali aplankyti per dieną, na, dar užsukti į Užutrakį, Angelų parką – viskas.
Nuo Lentvario iki Trakų yra nutiestas dviračių takas, tačiau per Trakus nieko nėra, nors takų projektas aplink ežerus parengtas dar 2004–2005 metais. Jis kažkur guli, kodėl nerealizuojamas – neaišku“ – skėstelėjo rankomis prieš 34 metus iš Vilniaus į Trakus atsikėlęs vyras.
Miesto proveržio, bent artimiausiu metu, jis nemato. „Vienintelė galimybė – išnaudoti kultūrinį potencialą, bet tai sunkus ir ilgas darbas. Pažiūrėkite į Lietuvos administracinių rajonų herbus: beveik visi rajonai turi herbus, kurie sutampa su rajono centro herbais.
Trakai turi visai kitokį herbą, nes kažkada prieš 20 metų, kai buvo tvirtinamas herbas, vietos valdžia nusprendė, kad mums to žydo (Jono Krikštytojo, – red. past.) galvos nereikia. Štai toks požiūris į istoriją – ką darysi. Deja, tai niekur nedingo. Mentaliteto sustabarėjimas ir išlikęs“, – apgailestauja A.Stankevičius.
Ir vis dėlto jis įsitikinęs, kad Trakai nežlugs: „Nes greta yra Vilnius, kuris šį miestą, ir ne tik jį, ištrauks be didelių problemų.“
Verslai – per Lietuvą, mokesčiai – į Trakus
„Senosios kibininės“ Trakuose savininkas Vladas Juškys privačiame versle jau 25-erius metus. Kadaise užsiėmė prekyba, tačiau šią verslo atšaką pardavė tinklui „Iki“ ir susikoncentravo į visuomeninį maitinimą.
„Turiu virėjo specialybę ir aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, esu dirbęs virėju „Nendrėje“. Žmona – technologė“, – apsisprendimą pagrindė verslininkas.
Mokesčius mokame Trakuose: reikia būti miesto patriotu ir pinigėlius traukti į savo rajoną.
Jo valdomose maitinimo įstaigose dirba apie 200 darbuotojų, sezono metu, kai didžiausia prekyba ir apyvarta – ir daugiau. Kolektyvą sudaro ne tik trakiškiai, bet ir Elektrėnų, Grigiškių gyventojai.
„Trakuose nelabai galima ką nors didesnio turėti, todėl plečiamės į Vilnių, savo kibinais aprūpiname 60 „Statoil“ degalinių. „Karališką kibininę“ kūrėme tam, kad turėtume didesnį plotą, galėtume koncertus organizuoti, plėtoti verslą. Tačiau mokesčius mokame Trakuose: reikia būti miesto patriotu ir pinigėlius traukti į savo rajoną“, – savo filosofiją atskleidė V.Juškys.
Kodėl jis netraukia į politiką? „Verslininkas, kuriam sekasi versle, į politiką nelabai eis – darbo užtenka ir savo sektoriuje. Nebent labai garbės reikia, bet man – ne“, – užtikrino vyras.
Jau ruošiasi naujam sezonui
Konkurencija kibinų verslui Trakuose didelė. „Todėl turi būti ir skanu, ir kaina gera“, – šypteli V.Juškys.
Kada prasideda kibinų sezonas? „Kai tik saulutė aukščiau – šeimos su vaikais iškart pradeda migruoti mūsų link“, – paaiškina.
Saulei nušvitus savo teritoriją nauju žvilgsniu apžvelgia ir vandens pramogas siūlantys Trakų gyventojai. Jų kiemuose peržiemojo valtys ir vandens dviračiai.
Kaimynė 3 eurus ima.
„Ar tai jūsų verslas?“ – 15min.lt paklausė kieme vaikštinėjančios gyventojos. Pritariamai linktelėjo.
„Bet juk pati prieplaukoje nestovite?“ – pasiteiravome. „Aišku, kad ne“, – patvirtino ir palinkėjusi gražios dienos pokalbį baigė.
Trakietė Danutė buvo kalbesnė – turi verslo liudijimą ir savo kieme teikia automobilių parkavimo paslaugas. Mokėk 2 eurus ir mašiną laikyk nors visą dieną.
„Kaimynė 3 eurus ima“, – palygino 71 metų Danutė ir užtikrino, kad išrašytų net kvitą.
Danutė užaugino tris vaikus: viena dukra jau 15 metų emigravusi į Ispaniją. Šiuo metu – bedarbė. Kita, gyvenanti su motina, dirba Trakų muziejaus administracijos valytoja. Sūnus – apsaugininku spaustuvėje Vievyje.
„Visiems nelengva“, – konstatavo Danutė, besiverčianti iš 250 eurų pensijos.
Ne visi ir kibiną suvalgo
Vilniuje – trumpai į atsakymą, kur dirba Trakų rajono gyventojai, atsakė savivaldybės merė Edita Rudelienė. Susisiekimas su sostine tiek iš Trakų, tiek iš Lentvario labai patogus – šiokiadienių rytais driekiasi darbo migrantų automobilių eilės.
Nemažai darbo jėgos reikia ir Lentvaryje įsikūrusiai cigarečių filtrų gamintojai „Nemuno bangai“, pakuotes gaminančiai įmonei „Retal Lithuania“, Grendavės kaime veikiančiai baldų bendrovei „NS2“.
Nedarbą mažina prasidėjusi renovacija, rajone vykstančios naujos statybos.
„Nedarbą mažina prasidėjusi renovacija, rajone vykstančios naujos statybos“, – kalbėjo E.Rudelienė.
Trakus, kur gyvena apie 6 tūkst. gyventojų, per metus aplanko arti milijono svečių.
E.Rudelienė pritaria: turizmo sektorių reikėtų stiprinti. „Turime tik vienadienį turizmą, reikėtų daugiau paslaugų paketų. Siekiame, kad atsirastų traukinio ir plaukimo laivu bilietas ar traukinio ir autobuso, kuris nuvežtų į įrengtą paplūdimį už Trakų. Dabar gi turistai aplanko pilį ir išvažiuoja – net ne visada tą kibiną suvalgo“, – neslėpė merė.
Kita vertus, pažymėjo ji, rajone teikiamos jojimo paslaugos, siūlomos laipynių pramogos. Lankytojų laukia restauruotas Užutrakio dvaras, netoliese jo esantis tyliems apmąstymams skirtas „Angelų kalnelis“, išdygęs jungtinės kaimų bendruomenės „Užugiriai“ iniciatyva.
Žemiausia užimta pozicija
Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, 2014 metais Trakų rajono savivaldybė, surinkusi 44,9 balo iš 100, indekse užėmė 38 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Žemiausią iki šiol Lietuvos savivaldybių indekse užimtą poziciją nulėmė blogesni komunalinio ūkio, investicijų ir mokesčių sričių įvertinimai.
Komunalinio ūkio srityje prastesnį nei 2013 metais įvertinimą lėmė nuostolinga šilumos ūkio veikla bei aukštesnė už šalies vidurkį šildymo kaina. Trakų šilumos ūkis išnuomotas koncesininkui „Prienų energija“. Tiek vietos politikai, tiek bendruomenė pripažįsta, kad miesto šilumos ūkis valdomas neefektyviai.
Verslininkas, kuriam sekasi versle, į politiką nelabai eis – darbo užtenka ir savo sektoriuje. Nebent labai garbės reikia, bet man – ne.
Mažėjantis verslo liudijimų išdavimas bei materialinių investicijų vienam gyventojui sumažėjimas pablogino investicijų srities įvertinimą. Mokestinė aplinka suprastėjo dėl nekilnojamojo turto mokesčio padidinimo.
Savivaldybė geriau nei praėjusiais metais įvertinta sveikatos, socialinės rūpybos ir administracijos srityse. Teigiamai sveikatos srityje vertinta didesnė privačiose gydymo įstaigose besigydančių gyventojų dalis.
Penktadaliu sumažėjęs socialinės pašalpos gavėjų skaičius, mažesnis nedarbo lygis ir mažėjantis būsto šildymo išlaidų kompensacijos gavėjų skaičius lėmė geresnį socialinės rūpybos srities įvertinimą.
