Kuprioniškės – gyvenvietė Vilniaus rajone, visiškai šalia sostinės ribos, iki kurios centro tėra apie 6 kilometrai. Čia pastatyta nemažai individualių gyvenamųjų namų, tačiau kyla ne tik jie. Dabar planuojama statyti sandėliavimo paskirties pastatą. Kol kas statybos leidimas dar neišduotas, tačiau projektiniai pasiūlymai jau pateikti ir įvyko viešas susirinkimas.
Norėjo ramybės, bet gaus pramonės zoną
Kuprioniškių gyventojai turi ne vieną priekaištą dėl tokios plėtros jų gyvenvietėje. Kaip teigiama gyventojų surašytame rašte, kuris pasiekė 15min, „įgyvendinote svajonę – pasistatėte namą ir su šeima apsigyvenote gamtos apsuptyje ramioje gyvenvietėje? Nebūtinai: netrukus medžius iškirs, o priešais langus pastatys 15 metrų aukščio, didesnį nei futbolo aikštė, logistikos sandėlį!“
Šiame rašte pateikiamas vienos šeimos pavyzdys: „Agatai su vyru ir keturiais vaikais, kaip ir kitiems aplinkiniams gyventojams, netrukus gyvenimas gali stipriai apkarsti, nes vos keli metrai nuo gyvenamųjų sklypų planuojama statyti didžiulį 8572 kv.m, iki 15 m aukščio logistikos sandėlį „AD REM“.
Gyventojai bijo ne tik dėl vaizdo, kurį matys pro langus, bet dėl padidėsiančio užterštumo, triukšmo ir pavojaus sau ir savo vaikams, kuomet gyvenvietėje nuolat kursuos sunkusis transportas, ir dėl gaisro pavojaus, kuomet didžiuliame sandėlyje kilus gaisrui nukentėtų ir aplinkiniai gyvenamieji namai (pagal projektą pastate planuojamos laikyti medžiagos, žaliavos, gaminiai ir jų pakuotės, pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamos Cg kategorijai – degūs ir labai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos medžiagos).
Agata nori savo vaikus auginti saugiai ne tokioje aplinkoje, todėl, jei prasidės „AD REM“ statybos priešais jos langus, namą ketina parduoti. Bėda ta, kad dėl tokio kaimyno namo vertė stipriai kris ir net pardavus šeima gali likti be už namą sumokėtų pinigų ir su skola bankui. Ką tada darys ir kur gyvens, nežino. Ar daugiavaikei šeimai tokioje situacijoje emigruoti iš Lietuvos būtų teisingas sprendimas?“
Taip apie savo ateitį kalba Kuprioniškių gyventojai, nors naujieji pastatai dar nepradėti statyti.
Žada vos 3-4 vilkikus per dieną
„AD REM“ atstovai pasakoja, kad Kuprioniškėse jie ketina statyti nedidelį sandėlį – apie 7,5 tūkst. kv. m, tad jokių didelių srautų vilkikų toje vietoje nesusidarys. Anot bendrovės verslo plėtros direktoriaus Artūro Ungulaičio, per dieną čia atvažiuos kartais vos vienas ar du, kartais – galbūt trys ar keturi vilkikai, bet ne daugiau.
Sklypą šioje Vilniaus rajono vietoje bendrovė įsigijo šių metų pačioje pradžioje. Kaip pripažįsta A.Ungulaitis, pramonei tinkamų sklypų Vilniuje ir arti jo nėra daug, o Kuprioniškės yra vertinama kaip perspektyvi, verslo projektams tinkama teritorija.
Vis dėlto čia procesas taip sklandžiai, kaip verslininkai norėtų, nevyksta – jeigu anksčiau sandėliai iškildavo maždaug per 9 mėnesius nuo projektavimo pradžios, tai čia tiek ir galbūt dar ilgiau truks priešprojektiniai darbai.
„Pats sklypo dydis, konfigūracija yra labai tinkama mūsų veiklai, nes yra klientų, kuriems būtent reikalingas toks kompaktiškas sandėlis. Kaip matome, statomi dideli sandėliai – po 25-30 tūkst. kv.m, bet nedideliems klientams būtent toks bus labai tinkamas. Numatome apie 7,5-7,8 tūkst. kv. m. Pagal sklypo reglamentus yra galimas iki 50 proc. užstatymas, tai mes tiek ir planuojame. Yra procedūros, kad galima būtų jį padidinti, bet nenorime nei sau, nei aplinkai daryti trukdžių“, – kalbėjo A.Ungulaitis.
Kadangi sandėliai nebus dideli, vilkikų čia irgi neatvažiuos itin daug, tikina verslo plėtros direktorius. O prie gyvenvietės infrastruktūros bendrovė pasiruošusi prisidėti nutiesdama šaligatvį palei gatvę šalia savo teritorijos. Galbūt, kaip sako, ir iki pat Minsko plento, jeigu dėl to pavyks sutarti su gyventojais ir rajono savivaldybe.
Rugpjūtį įvyko projekto viešinimo susirinkimas, kuriame, anot A.Ungulaičio, juos nustebino gyventojų nedraugiškumas, emocionalumas, kai kur pritrūko ir konstruktyvumo. Dabar rengiami atsakymai į projektiniams pasiūlymams pateiktas pastabas. Kai kurios, A.Ungulaičio nuomone, atrodo keistos. Tarkim, gyventojai prašo užtikrini radiacinę saugą, nors tuo rūpintis esą privalo muitinės postai pasienyje.
„Ažiotažas dėl statybų aplink Vilnių nėra labai geras. Susidaro įspūdis, kad visi nori, jog veikla vystytųsi, verslas augtų, būtų darbo vietų, bet ne šalia mūsų. Man keista – žmonės keliauja, visi Vokietijoje, Olandijoje buvę, visur ir gyvenvietės, ir šalia gamyba. O sandėliavimas, jeigu taip žiūrėti, iš pramoninės yra pati švariausia veikla, nes tai sandėliuojamos prekės ir darbas vyksta darbo dienomis ir darbo valandomis“, – tikino A.Ungulaitis.
Nepatenkinti ir kitais kaimynais
Atrodytų, gyventojai piktinasi anksčiau laiko. Tačiau jie tvirtina jau turį patirties su dar vienais kaimynais: čia jau stovi bendrovės „Minsko 7“ gamybinės ir sandėliavimo paskirties bei sporto paskirties pastatai.
„Gyvenvietėje šalia gyvenamųjų namų apie 1,5 ha ploto sklype pastačius gamybinės ir sandėliavimo paskirties pastatą M7 labai padaugėjo nelaidžių dangų, todėl vanduo nebegali susigerti į žemę. Dar 2018 m. pradžioje gyventojai sunerimo, kuomet iš šio sklypo atvestu iki kelio vamzdžiu pradėjo tekėti vanduo.
Dėl iš visos teritorijos į kelią nukreipto vandens daromos žalos gyventojai kreipėsi į M7 statytoją, tačiau buvo patikinti, kad problema laikina. Problemos neišsprendus dėl užliejamo ir gadinamo kelio bei užliejamų gyventojų sklypų 2018 m. balandį gyventojai raštu kreipėsi į Vilniaus r. savivaldybę, prašydami imtis veiksmų dėl išleidžiamų nuotekų ardomos gatvės ir stabdyti tų pačių statytojų planuojamo statyti „M7 Sport“ komplekso. Savivaldybės atsakymo į raštą gyventojai nesulaukė, o „M7 Sport“ pastato statybos prasidėjo.
2019 m. vasarą pastačius „M7 Sport“ pastatą bei aplink jį įrengus stovėjimo aikšteles, vandeniui nelaidžių paviršių dar padaugėjo. Po lietaus 2019 rugpjūčio 8 d. rytą gyventojo sklypas, esantis nutolęs net 350 m nuo „M7 Sport“, paskendo“, – rašte teigė Kuprioniškių gyventojai.
Šio kiemo savininkas savo vestuvių rytą savo išpuoselėtame kieme rado tyvuliuojantį purvo ežerą, kelią ir takelius apsemtus, augalus ir dekoratyvines zonas išplautas, o įrengtus lietaus nuotekų šulinius persipildžiusius. Ir visa tai esą todėl, kad naujųjų statinių šeimininkai visoje savo teritorijoje surenkamas lietaus nuotekas išleidžia į neasfaltuotą Ąžuolyno gatvę, kuri tampa upe, o kaimynų kiemai – purvino vandens baseinais.
Susitarti nesiseka
Gyventojai sako kreipęsi į „Minsko 7“ vadovą Maksimilijaną Dolženko, buvo su juo susitikę, tačiau esą verslininkas nemano, kad tai jo bendrovės kaltė.
„UAB „Minsko 7“ vykdo (vykdė) statybos darbus Ąžuolyno g. 47 ir Vilties g. 11, Kuprioniškių k., Nemėžio sen. Lietaus metu surinktas paviršinis vanduo yra nukreipiamas iš Jūsų sklypų Ąžuolyno g. tekėti į kitus sklypus. Pažymime, kad dėl statybos darbų Jūsų žemės sklypuose ženkliai padidėjo nelaidžių dangų, todėl vanduo, kaip buvo iki statybos darbų pradžios, nebegali susigerti į žemę“, – taip rašte bendrovei gyventojai rašė šių metų spalio 3 dieną.
Teigdami, kad, jų nuomone, šiuose sklypuose buvo netinkamai suprojektuotas ir (arba) įrengtas lietaus nuotakynas, neatsižvelgiant į aplinkines teritorijas, inžinerinę infrastruktūrą ir vietovės reljefą, todėl lietaus vanduo nuteka į gretimus sklypus, gyventojai verslininkų prašė pateikti statinių techninę dokumentaciją, kuri susijusi su lietaus vandens tinklo sprendiniais, Vilniaus rajono savivaldybės išduotas prisijungimo prie nuotekų tinklų sąlygas, informuoti, dėl kokių trūkumų ar aplinkybių susidarė aptariama situacija, nurodyti, kokių veiksmų ir kada bus imamasi.
Lietaus metu surinktas paviršinis vanduo yra nukreipiamas iš Jūsų sklypų Ąžuolyno g. tekėti į kitus sklypus.
Kreiptas ir į Vilniaus rajono savivaldybę bei Statybų inspekciją, spalio 23 dieną įvyko susitikimas su jų atstovais, kuriame „Minsko 7“ atstovų nebuvo.
„Gyventojų viltis, kad savivaldybė imsis spręsti gyventojų problemą, subliuško, kai vos po poros dienų po susitikimo, 2019 m. spalio 25 d., gyventojai gavo raštišką savivaldybės atsakymą, kuriame administracijos direktorė Liucina Kotlovska konstatavo, kad „lietaus nuotekų tinklų tiesimo darbai atlikti pagal suderintą projektą. Nepastebėta, kad lietaus vanduo būtų išleidžiamas už sklypo ribos“. Raštas pasirašytas 2019 10 21 d., t.y. statybų inspektoriaus, gyventojų ir savivaldybės atstovo susitikimas 2019 m. spalio 23 d. buvo „tik formalumas“, kuomet savivaldybės administracija dar prieš susitinkant su gyventojais nusprendė, kad problemos nėra“, – piktinosi gyventojai.
Tad į savivaldybę iškeliavo dar vienas skundas, laukiama atsakymo. „Dėl nuotekų ir plaunamo kelio bei užliejamų mūsų sklypų gyventi pasidarė ne tik nepatogu, bet ir kilo grėsmė tiek turtui, tiek fiziniam saugumui. O kai tarp gyvenamųjų namų dygsta logistikos centrai, o ramiais priemiesčio keliais pradeda važinėti ne tik vaikai dviračiais ar mamų stumiami vežimėliai, bet ir sunkiasvoriai vilkikai, belieka laukti didesnės nelaimės“, – 15min teigė Kuprioniškių gyventojai.
Rengia projektą
Vilniaus rajono savivaldybė ramina gyventojus: „Dėl sandėliavimo paskirties pastato statybos ir eksploatacijos Kuprioniškių k. (UAB „AD REM“) atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Galutinės atrankos išvados nėra. Todėl veiklos organizatoriai statybos leidimo turėti negali. Šiuo atveju planuojamos ūkinės veiklos objektas planuojamas gamybinėje teritorijoje. Iki šiol skundų dėl šito objekto nebuvo gauta.“
O dėl jau esančių pastatų, tai Vilniaus rajono savivaldybė sako, kad susidariusią situaciją nagrinėjo savivaldybės specialistai.
„Derinant projektą statytojai buvo pateikę vandens surinkimo skaičiavimus, užtikrinančius, kad jų numatomo sprendimo pakanka neleisti lietaus vandens už sklypo ribų. Deja, suprojektuotos ir įrengtos lietaus (paviršinio) vandens surinkimo talpos liūties metu persipildo ir nepajėgia surinkti viso vandens. Priimtas sprendimas besikaupiantį vandenį nuvesti į šalimais esantį sklypą, ten įrengiant paviršinio vandens surinkimą. Tam tikslui bus rengiamas projektas ir gaunami leidimai dėl šalia esančio sklypo panaudojimo vandens nuvedimui“, – 15min teigė Vilniaus rajono savivaldybė.
Priimtas sprendimas besikaupiantį vandenį nuvesti į šalimais esantį sklypą, ten įrengiant paviršinio vandens surinkimą.
Savivaldybė žada sprendimus ir kartoja, kad besikaupiantis vanduo bus nuvestas į šalimais esantį sklypą (tai valstybinė žemė), o šiuo metu yra užsakyti šio sklypo geologiniai tyrimai, siekiant tinkamai įvertinti geologines sąlygas ir galimybę įrengti paviršinio vandens surinkimą. Taip pat lygiagrečiai užsakyta Ąžuolyno gatvės topografinė nuotrauka, kad būtų tinkamai suprojektuota vieta vandens surinkimo tvenkinio įrengimui.
Gavus teigiamus geologinių tyrimų rezultatus, bus rengiamas lietaus vandens nuvedimo projektas ir tik tada vykdomi įrengimo darbai. Geologinius tyrimus bei topo nuotraukos paruošimą apmoka Vilniaus rajono savivaldybė.
„Šiuo metu sudėtinga įvertinti projekto įvykdymo laiką, kadangi pasirinktas sklypas nėra savivaldybės nuosavybė ir reikės gauti leidimus naudotis valstybine žeme. Kaštai irgi priklausys nuo geologinių tyrimų rezultatų bei pačio projekto sprendinių. Dėl darbų atlikimo apmokėjimo savivaldybė tarsis su verslo įmonėmis“, – teigia Vilniaus rajono savivaldybė.
Jos teigimu, siekiama kurti sveiką, saugią ir darnią gyvenamąją aplinką rajone, o kartu ir sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kurios turi „ekonominį poveikį ir teikia socialinę naudą, suderinant visuomenės ir juridinių asmenų, savivaldybės bei valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos joje plėtojimo galimybių“.
Verslas kaltės neįžvelgia
M.Dolženko sako viską daręs pagal galiojančius reikalavimus, todėl teisintis ar pripažinti kaltę neturi dėl ko. Jis teigia sklypą Kuprioniškėse įsigijęs prieš beveik trejus metus su galiojančiu statybos leidimu logistikos/sandėliavimo pastatui su biuro patalpomis.
Kadangi statybos leidimas buvo išduotas prieš daugiau nei 8 metus, verslininkas sako inicijavęs jo atnaujinimą ir su visomis institucijomis atnaujino sąlygas, tarp jų buvo ir Vilniaus rajono savivaldybė. Be to, kaip pastebėjo M.Dolženko, dauguma namų aplinkui pastatyti vėliau, nei išduotas leidimas statyti šiame sklype.
Pastatas buvo pastatytas, priduotas valstybinei komisijai vertinti, o maždaug po metų, anot M.Dolženko, atėjo pirmieji skundai iš kaimynų dėl lietaus vandens. „Pagal projektą mūsų pastato vidiniame kieme yra „palaidotos“ didžiulės infiltracinės talpos, kurios sugeria lietaus vandenį nuo kietųjų dangų, stogo. Gavę skundą mes kreipėmės į mūsų pastatą prižiūrinčią įmonę UAB „Mano būstas“ su reikalavimu atlikti sistemų patikrinimą. Pagal mūsų reikalavimą tai buvo atlikta ir sistemos gedimų nerasta, t.y. sistemos veikia. Situacija yra tokia, kad Vilniaus rajone NĖRA lietaus surinkimo / nuvedimo sistemų, dėl to smarkiai lyjant (o pastaraisiais metais mes turime tropinių liūčių, t.y. trumpų, bet labai intensyvių) susirenka daug vandens ir tas vanduo teka Ąžuolyno gatve.
Gyventojai teigia, kad viso to problema yra mūsų pastatas M7 ir kad dėl to lietus nesusigeria į gruntą ir teka link žemiau esančių namų. Mes patys inicijavome susitikimą mūsų biure su šalia gyvenančiais kaimynais. Išklausėme jų problema. Gyvai parodėme mūsų infiltracinių talpų nuotraukas, Vilniaus rajono patvirtintą projektą, kaip tas vanduo iš mūsų sklypo turi būti nuvestas, pridavimo dokumentą Valstybinei komisijai. Susitikimo metu aiškiai išsakėme, kad problema yra, bet jos šaltinis yra ne M7, o būtent lietaus sistemos nebuvimas“, – 15min sakė M.Dolženko.
Jo teigimu, gyventojams buvo pateikta net keletas pasiūlymų, ką bendrovė gali padaryti savo iniciatyva ir lėšomis, kad situacija bent laikinai pagerėtų.
„Susitikimo metu aš kaip įmonės savininkas pateikiau tris sprendimo būdus: mes, М7 savininkai, kartu su rajono bendruomene kreipiamės į Vilniaus rajono savivaldybę su reikalavimu išspręsti esamą problemą įrengiant lietaus nuvedimo sistemą. Antra, mes savo sąskaita įrengiame melioracinius griovius vandeniui nuvesti toliau nuo gyventojų sklypų, bet tam mums reikia, kad visi gyventojai, kurių sklypai yra palei kelią, duotų savo raštišką leidimą, nes be leidimo negalime to daryti, nesame savivalda, turime ribotas teises ir galimybes. Trečia, nedaryti nieko ir siųsti vieni kitiems raštus“, – teigė M.Dolženko, patvirtindamas, kad visa tai išsiuntė gyventojų atstovams ir raštu.
Kaip sako, atsakymo negavo, tik esą toliau pareikalauta pateikti dokumentus, kuriuos M.Dolženko tikina rodęs susitikimo metu.
„AD REM“ irgi tvirtina, kad įrengs savo teritorijoje lietaus nuotekų surinkimą. Esą taip darė ir turimame sklype Liepkalnyje, kur tai veikia, todėl tikimasi neturėti problemų ir Kuprioniškėse. Tačiau visam rajonui lietaus nuotakyną įrengti, pasak A.Ungulaičio, gali ne verslas, o tik vietos savivalda, šiuo atveju – Vilniaus rajono savivaldybė.
Jis taip pat priminė, kad žmonės dabar turi visas galimybes pasidomėti būsima kaimynija, įsigydami sklypą ar namą. Tuomet esą iš anksto žinotų, kad tuščioje teritorijoje šalia ateityje gali išdygti gamykla ar sandėlis.
