Sekmadienį 15min skelbė, kad Pilaitėje gyvenančiai portalo skaitytojai Rūtai taip ir nepavyko prisikviesti GGA darbuotojų, kad šie paimtų akivaizdžiai sunkiai sergantį gyvūną, kol jis neužkrėtė kieme žaidžiančių vaikų.
Taip galėjo nutikti, nes namo gyventojai lapiuką buvo pastebėję dar penktadienį.
Rūtą nustebino savanorės pasiūlymas lapiuką per naktį palaikyti namuose, nes Lietuvoje jau trejus metus nepasitaikė pasiutligės atvejų, taigi, tai esą nepavojinga.
Po 15min skambučio GGA pažadėjo, kad gyvūnas bus paimtas, tačiau vietoj šios organizacijos atstovų atvyko „Grindos“ Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos darbuotojai, kurie patys nustebo pamatę dar gyvą lapiuką. Jie paprastai gaudo benames kates ir šunis bei sutvarko gyvūnų gaišenas.
Tuo metu laukiniais gyvūnais pagal sutartį su Aplinkos ministerija turi pasirūpinti GGA. Jos savanoris Saulius sekmadienį 15min neigė, kad savo darbą organizacija permetė kitiems – jis tikino, jog asociacija su „Grinda“ yra žodžiu sutarę vieni kitiems padėti.
Lapiukas nugaišo nuo ligos
„Nėra jokio žodinio susitarimo“, – trečiadienį kalbėdama su 15min tikino Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė.
Ji pabrėžė, kad rūpintis laukiniais gyvūnais – ne tarnybos funkcija: „Mes tam neturime nei sąlygų, nei darbuotojų, nei kompetencijos. Galų gale, mes net maisto tokio neturime ir žinojimo, kaip reikėtų maitinti gyvūną. Kai yra šuo ar katinas, mes jiems neskambiname ir nenumetame savo darbo, bet jie mums savą meta.“
A.Stasiūnienės teigimu, lapiuko likimu GGA darbuotojai taip ir nepasidomėjo, jį ketino priimti savanoriškai laukiniais gyvūnais besirūpinanti organizacija „Laukinė Lesė“, tačiau lapiukas gelbėtojų nebesulaukė – nugaišo.
„Lapiukas rūpėjo ne tiems, kurie turėjo greitai suteikti pagalbą“, – pabrėžė ji.
A.Stasiūnienė sakė ne kartą skundusis GGA elgesiu: „Mes nežinome, ką daryti, nes ir gyvūnų gaila. Jeigu jie laimėjo konkursą, kam numetinėti savo darbą kitiems? Jeigu jie nepajėgūs, šią funkciją reikėtų perduoti kažkam kitam.“
Asociacija savo kaltės nemato
Tačiau 15min susisiekus su GGA kitas jos atstovas – savanoris Darius tvirtino, kad šioje situacijoje viskas įvyko taip, kaip ir turėjo būti – GGA sergančių laukinių žvėrių nekarantinuoja, nes neturi tam galimybių, tai yra „Grindos“ darbas.
Kiek mes aiškinomės, lapė – niežuota, ta liga pavojinga tiek žmonėms, tiek gyvūnams.
„Kiek mes aiškinomės, lapė – niežuota, ta liga pavojinga tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Kad „Grinda“ paėmė – tai yra gerai, visas darbas atliktas puikiai“, – teigė jis.
Savanorio teigimu, asociacija visų pirmiausia neturi galimybių pervežti sergantį gyvūną taip, kad jis nieko neapkrėstų. Nors A.Stasiūnienė kategoriškai neigė, savanoris vis tiek tikino, kad su „Grindos“ darbuotojais sutarta vieni kitiems padėti.
Anot asociacijos atstovo, darbo GGA savanoriams – per akis, jie nespėja suktis ir jų veikla paremta savanorišku darbu, nes už Aplinkos ministerijos skiriamas lėšas GGA nepajėgtų pasamdyti nė trijų darbuotojų.
Savanorio Dariaus teigimu, gyvenimą jiems sunkina nesibaigiantys skambučiai, o žmonės dažnai skambina net pačiais keisčiausiais klausimais. Jis pasakojo, kad sykį paskambinusi moteris paklausė, kaip išvaryti jos šuns būdą užėmusią lapę.
„Skambina mums ir sako, kaip mums tą lapę išprašyti? Išprašymo būdu! Gi ministerija nemokės už tai, kad mes važiuotume tą lapę išprašyt. Tai yra kvaila“, – sakė savanoris. Jis pabrėžė, kad GGA visomis išgalėmis stengiasi pirmiausiai pasirūpinti saugomais gyvūnais.
GGA – vienintelė, norinti gelbėti gyvūnus
GGA darbu anksčiau buvo piktintasi ne kartą, o didžiausias triukšmas kilo prieš metus, kai penkias valandas kankinęsis krito pagalbos taip ir nesulaukęs briedis.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas L.Budrys 15min pripažino, kad šiai sričiai skiriami pinigai yra per maži.
Jo teigimu, su GGA šiems metams buvo pasirašyta 72 tūkst. eurų sutartis – už šias lėšas asociacija įsipareigojo visą parą reaguoti į pranešimus visoje Lietuvoje, daug kainuoja degalai, veterinariniai vaistai.
Už šias lėšas asociacija įsipareigojo visą parą reaguoti į pranešimus visoje Lietuvoje.
L.Budrys pripažino, kad GGA darbas nėra idealus.
Anot jo, GGA Aplinkos ministerijos viešuosius konkursus laimi metai iš metų, nes šia veikla daugiau niekas nenori užsiimti. Norėdama pritraukti mažesnes organizacijas, Aplinkos ministerija skelbė keturis viešuosius pirkimus atskiriems regionams, tačiau ir tai nepadėjo – konkursuose vis tiek dalyvavo tik GGA.
L.Budrio teigimu, sistema buvo šiek tiek patobulinta – dabar veikia informacijos centras, kuris atsijoja nerimtus skambučius.
Gyventojai atakuoja skambučiais
Jis pripažino, kad skambučių pasitaiko pačių įvairiausių: „Yra anekdotinių situacijų – gandras stovi ant vienos kojos, nes kita koja yra nulaužta. Ir jis stovi antrą parą, atvažiuokit, gelbėkit. Atvažiuoja, gandras ištraukia koją iš po sparno ir stovi ant dviejų. Tokie atvejai yra valstybės lėšų švaistymas.“
Šerifas ten pagyvena, o žiemą vėl važiuoja į kurortą prie jūros.
Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, GGA darbą sunkina ir laukinės gamtos gerai nepažįstantys žmonės, kurie, pavyzdžiui, prisijaukina gandrus.
„Ne vienas miestelis turi savo gandrą, pavadina jį Šerifu ar kokiu kitu vardu. Prisijaukina per vasarą, o jis sau maisto neieško – reketuoja gyventojus. Rudenį jis niekur neskrenda, nes yra praradęs instinktus. Klaipėdos regione jie yra maitinami visą žiemą, tai tikrai daug kainuoja, atėjus pavasariui gandrai nuskrenda ten, kur gyveno anksčiau, vėl pradeda reketuoti gyventojus, o šie džiaugiasi, kad Šerifas sugrįžo ir daro miestelyje tvarką. Šerifas ten pagyvena, o žiemą vėl važiuoja į kurortą prie jūros“, – teigė pašnekovas.
L.Budrio teigimu, ateityje laukiniais gyvūnais turėtų rūpintis įkurta biudžetinė institucija.
