Vilniaus Kudirkos aikštėje surengto performanso metu profesionalios gimnastės įkūnijo narvuose uždarytus paukščius.
„Prieš Velykas žmonės perka daug kiaušinių, ir yra laikas kalbėti apie tai, kokiomis sąlygomis yra laikomi gyvūnai, kurie tuos kiaušinius padeda. Šis performansas ir parodė, kaip yra nepatogu visą gyvenimą būti narve, kaip ten nėra vietos, kaip tie gyvūnai kenčia“, – pirmadienį žurnalistams sakė nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Ji pridūrė, kad Lietuvoje 80 proc. vištų vis dar yra laikomos narvuose. Anot G.Vaitkevičiūtės, pagrindinė akcijos žinutė – nesirinkti kiaušinių, pažymėtų trečiuoju numeriu.
Nevyriausybininkų užsakytos „Spinter tyrimų“ atliktos visuomenės apklausos duomenimis, kas antras (50 proc.) vartotojas nežinojo, ką reiškia numeriu 3 pažymėti kiaušiniai.
„Tai (nr. 3 pažymėti kiaušiniai – BNS) reiškia, kad gyvūnas, kuris kiaušinį padėjo, visą gyvenimą praleido tokiam plote kaip A4 lapas, jis buvo uždarytas narve, jie niekada nematė saulės šviesos, niekada nejautė žemės po kojomis, negalėjo atsikratyti parazitų taip, kaip paukščiams yra natūralu“, – sakė organizacijos vadovė.
G.Vaitkevičiūtė pridūrė, kad paukščiai įprastai plunksnas nusiprausia smėlyje, taip atsikrato parazitų. Kadangi narvuose nėra smėlio, vištoms įsisega erkės.
„Tos erkės ropoja ant plikų gyvūnų. Kodėl jie pliki? Todėl kad plunksnos visos nulūžo, nes jie trinasi į narvą, viena į kitą. Tai yra labai žiaurios sąlygos taip laikyti gyvūnus visą gyvenimą“, – kalbėjo ji.
1015 pilnamečių Lietuvos gyventojų apklausa taip pat parodė, kad pusei (51 proc.) lietuvių svarbiausias kriterijus renkantis vištų kiaušinius buvo kaina. Vištų laikymo sąlygas kaip svarbiausią kriterijų renkantis kiaušinius nurodė 16 proc. respondentų.
„Galima kartais rasti, kad ir kiaušiniai ne iš narvų būna pigesni, tačiau siekis yra padaryti, kad laikymo būdas ne narvuose taptų pačiu populiariausiu“, – pažymėjo „Tuščių narvų“ vadovė.
Žurnalistė, kulinarė Beata Nicholson savo ruožtu pastebėjo, kad kainos skirtumas nėra didelis, o laisvos vištos padėti kiaušiniai yra kokybiškesni.
„Kiaušinis, kuris yra padėtas laimingos vištos, kuri galėjo gyventi, vaikščioti, lesti maistą, bus visuomet kokybiškesnis, nei tas, kurį višta padėjo kankinama praktiškai“, – pridūrė ji.
Narvuose laikomų vištų kiaušinių, „Tuščių narvų“ duomenimis, jau atsisakė arba įsipareigojo atsisakyti daugiau nei 150 Lietuvos įmonių.
„Dideliems verslams, net jei jie norėtų šiandien pereiti (prie laisvų vištų kiaušinių – BNS), jiems neišeitų, nes Lietuvoje nėra dar tiek tų kiaušinių, bet kai kurie jau dabar nenaudoja, – pastebėjo organizacijos vadovė. – Verslų, kurie atsisakė, turbūt yra daugiau nei tų, kurie neatsisakė“.
Europoje jau beveik 1,4 tūkst. įmonių įsipareigojo atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių.
