– Atsisakymas valgyti gyvūninės kilmės produktus, nes tai atrodo neteisinga, primena vegetarizmą ar veganizmą. Kuo skiriasi karnizmas?
– Karnizmas yra smurtinė ideologija, ji veikia panašiai kaip seksizmas, rasizmas ir kitos ideologijos. Ji lemai tai, kad mes veikiame prieš esmines savo vertybes, pavyzdžiui, gailestingumą ir teisingumą kitam. Daugumai žmonių rūpi gyvūnai ir jie nenori sukelti kančios, tačiau vis tiek juos valgo.
Tokios ideologijos kaip karnizmas naudoja gynybos mechanizmą. Šie mechanizmai yra psichologiniai, iškreipiantys mūsų mintis ir įgimtą empatiją gyvūnams. Karnizmas yra problema, veganizmas – sprendimas.
– Pasak jūsų, tai žiauri ideologija, kenkianti ne tik gyvūnams bet ir mūsų aplinkai. Kokią žalą patiriame?
– Gyvulių pramonė kasmet paskerdžia 77 mlrd. gyvūnų visame pasaulyje. Tai reiškia, kad daugiau nei milijardą kiekvieną savaitę, nekalbant apie žuvis. Kenčia neįtikėtinai didelis skaičius gyvūnų. Mėsos pramonė prisideda prie švaraus vandens trūkumo, o ozono sluoksnis ir atmosfera veikia mus visus. Taip pat tai viena pagrindinių toksiškų atliekų šalinimo ir taršos priežasčių.
– Daugybėje šalių gajos mėsos valgymo tradicijos. Lietuviai taip pat dažnai neįsivaizduoja savo tradicinių patiekalų be mėsos. Galbūt žmonėms, kurie taip pat yra gyvūnai, mėsa reikalinga?
– Taip, gyvūnus valgome jau ilgą laiką. Tačiau ilgą laiką darome ir kitus dalykus – žudome žmones, paverčiame juos vergais ir pan. Vien dėl to, kad kažką darome ilgai, nereiškia, kad tai reikia pateisinti.
– Jei atsisakysime mėsos, ar nenukentės mūsų sveikata?
– JAV dauguma žmonių šiandien renkasi veganizmą vien dėl savo sveikatos. Svarbu suprasti, kad karnizmas visuomenėje jau tapęs įpročiu. Kai studijuojame mitybą, mokomės karnistinės mitybos. Mūsų kultūra taip pat formuoja šališką požiūrį, kad turime vartoti mėsą, kiaušinius ir pieno produktus, kad būtume sveiki. Tačiau, vis daugiau mokslininkų sėkmingai įrodo, kad tai mitas.
– Dažnai minite ne tik mėsos, bet ir kiaušinių, pieno produktų atsisakymą. Ką turėtume žinoti apie šias pramones?
– Kiaušinių ir pieno produktų pramonės itin žiaurios. Pavyzdžiui, ką tik išperėti viščiukai patinai nenaudingi, nes nededa kiaušinių. Dėl to jie pasmaugiami, metami į mėsmalę arba apnuodijami dujomis. Patelėms, nenaudojant jokių skausmą malšinančių vaistų, karštomis geležtėmis nukerpami snapai.
Kalbant apie pieno pramonę, tam, kad galvijas duotų pieno, jis turi susilaukti vaikų. Todėl karvės yra apsėklinamos prievarta. Veršiukai atskiriami nuo mamos praėjus vos kelioms valandoms po gimdymo. Karvės, praradusios savo vaiką, klyksmas – vienas šiurpiausių garsų, kuriuos man teko girdėti.
– Paskaitose įvardijate veganizmą kaip judėjimą už socialinį teisingumą, bet nemažai žmonių vis dar pašiepia veganus, o šie neretai puola ir mėsos valgytojus.
– Matome, kaip veganai stereotipizuojami ir nutildomi. Jie vadinami propagandistais, šališkais, nes tai iššūkis mėsos kultūros šalininkams. Visuomenėje normalu juos pašiepti ir nepagarbiai elgtis. Nesvarbu, ar kažkas sutinka su veganizmo idėja, ar ne, svarbiausia yra tai, kaip elgiamasi vienas su kitu.
– Tarkime, žmogus supranta problemą ir nori pakeisti savo mitybą. Kaip žengti pirmuosius žingsnius?
– Reikia būti informuotam ir bendrauti su žmonėmis, kurių vertybės – tokios pat kaip tavo. Nereikia būti visišku veganu, kad prisidėtum prie problemos mažinimo. Mažink savo dalyvavimą karnizmo kultūroje po truputį. Valgyk mažiau mėsos, kiaušinių ir pieno produktų, kol galiausiai jų visai atsisakysi.
– Bet yra žmonių, suprantančių problemą, tačiau sąmoningai valgančių mėsą, nes jiems patinka skonis.
– Visuomet yra žmonių, kurie žino apie problemą, bet toliau priima ją tęsiančius sprendimus. Taip tiesiog yra – kare, žmonių santykiuose, gyvūnų pramonėje. Tačiau dauguma žmonių nori kuo mažiau skriausti gyvūnus, ir jie pasiruošę išgirsti šią žinutę.
– Ar įmanoma sumažinti šią problemą?
– Žmonės nori išsaugoti vertybes, tokias kaip gailestingumas ir teisingumas, nenori kelti skausmo. Kuo daugiau apie tai kalbėsime, kuo daugiau žmonių žinos apie veganišką mitybą, tuo greičiau įvyks ir pokyčiai.
Yra toks posakis – tobulumas yra gėrio priešas. Kai stengiamės būti tobuli, dažniausiai nepadarome nieko. Gyvūnai daugiausiai kenčia dėl to, kad juos valgome. Kad priimtumėme etiškus sprendimus, reikia apie problemas žinoti daugiau.
