Iš viso skirtinguose miestuose veikia devyni tokie langeliai. Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, juose nuo 2009-ųjų buvo palikta beveik keturios dešimtys kūdikių.
15min.lt primena, kad motinai, palikusiai naujagimį saugioje vietoje, jokia baudžiamoji atsakomybė negresia. Per tris mėnesius ji gali apsigalvoti ir savo kūdikį pasiimti auginti. Įrodant tėvystę jai tektų atlikti DNR tyrimą.
Motinai, palikusiai naujagimį saugioje vietoje, jokia baudžiamoji atsakomybė negresia. Per tris mėnesius ji gali apsigalvoti ir savo kūdikį pasiimti auginti.
Kūdikiui, paliktam gyvybės langelyje, iškart atsiveria galimybės būti įvaikintam. Neatsiradus motinai, kūdikis įvaikinamas per 3 mėnesius.
Pirmasis pasaulyje gyvybės langelis buvo įrengtas XII amžiaus pabaigoje Vatikane, „Šventosios Dvasios“ ligoninėje, kur buvo priimami ir prižiūrimi mamų palikti kūdikiai, iki tol mirdavę gatvėje.
Prancūzijoje gyvybės langeliai atsirado XVII amžiuje. Pirmieji šiuolaikiniai gyvybės langeliai 2000 metais įrengti Vokietijoje. Taip pat kūdikių išsaugojimo įrengimai gydymo įstaigose statomi Šveicarijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Japonijoje, Italijoje, Belgijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, JAV.
Pirmasis gyvybės langelis Lietuvoje buvo įkurtas 2009 metais Vilniuje.
