Incidentas Kauno pakraštyje, Rokeliuose, įvyko sekmadienio vakarą. Artėjant lietui pilotas Gintautas Mockaitis buvo priverstas leistis šalia kelio, vedančio į Marijampolę. Nelaimė įvyko iškart po nusileidimo, apie 21.20 val., daliai iš 13 keleivių jau išlipus.
Kai krepšyje dar buvo likę keli žmonės, vėjo gūsis netikėtai balioną trūktelėjo žeme ir šis rėžėsi į statomą gyvenamąjį namą. Smūgis buvo toks stiprus, kad pinta gondola palindo po perdanga.
T.Gegevičius: Esu 100 procentų tikras, kad jei būtų buvusi nors menkiausia abejonė, jis nebūtų kilęs.
Čia netrukus atskubėjo šeši greitosios pagalbos automobiliai. Kauno policija pranešė, kad nukentėjo keturios moterys (45 m. D.S., 54 m. I.M., 30 m. K.Š., 25 m. S.O.), trys vyrai – 55 m. P.M., 50 m. J.S. ir 52 m. pilotas. Visi nukentėjusieji buvo nuvežti į Kauno klinikas.
Dalis sužalotųjų po apžiūros išleisti, tačiau trys, kaip pirmadienį ryte skelbė Lietuvos radijas, toliau gydomi ligoninėje.
Davė tik leidimą kilti iš valdomos oro erdvės
Karšto oro balionas iš Neries ir Nemuno santakos Kaune pakilo apie 20.30 val. Startą stebėjusių žmonių teigimu, buvo akivaizdžiai matyti, kad oras prastėja. Keli 15min.lt žurnalistai, sekmadienio vakarą buvę Kauno apylinkėse, taip pat tvirtino matę iš šiaurės–šiaurės rytų pusės atplaukiančius tamsius debesis, vietomis pliaupė lietus.
15min.lt skaitytojas Dainius K., atsiuntęs nelaimę patyrusio oro baliono nuotrauką, darytą iš karto po pakilimo iš Santakos, teigė pranašiškai juokavęs, kad jis gali nukristi.
„Taip išėjo, kad mes su draugu plaukėme baidare Nemunu žemyn ir oro balionas su juodu debesimi jam iš paskos mus vijosi. Draugas befilmuodamas dar atkreipė dėmesį, kokie bebaimiai turi skristi ir kad tokiomis oro sąlygomis nenusileis žemyn. Mes nuo smarkios liūties su žaibais pasislėpėme po Šančių tiltu“, – rašė kitas skaitytojas Marius.
G.Mockaitis žurnalistams neigė, kad oro sąlygos skristi balionui buvo per sudėtingos. Anot jo, prognozės nerodė jokios audros, o iš starto vietos didelių debesų nebuvo matyti.
Pilotas taip pat pažymėjo gavęs Kauno skrydžių valdymo centro leidimą kilti. Beje, startas esą buvo truputį pavėlintas, mat į oro uostą Karmėlavoje skrido lėktuvas, todėl teko palaukti, kol jis nusileis.
G.Šurkus: Turėjo įvertinti oro sąlygas, pamiršęs komerciją, leistis artimiausioje geresnėje vietoje ir nieko nelaukdamas guldyti balioną.
Kauno skrydžių valdymo centro direktorius Kęstutis Jurkėnas patvirtino, kad startas buvo palaimintas, tačiau tai reiškė tik leidimą kilti iš valdomos oro erdvės.
„Galutinį sprendimą kilti arba nekilti priima ir visą atsakomybę prisiima pilotas. Jis vertina oro ir visas kitas sąlygas“, – 15min.lt sakė jis.
Prieš kildamas G.Mockaitis pateikė skrydžio planą ir specialią paraišką leidimui skristi be radijo atsakiklio. Tai reikėjo suderinti su Karinėmis oro pajėgomis. Balionas leidosi jau nebe valdomoje erdvėje.
Oreivis skrido pagal vizualių skrydžių taisykles, todėl specialistai privalėjo suteikti informaciją apie oro eismą. Piloto pageidavimu, Skrydžių valdymo centras gali pranešti ir faktines oro sąlygas.
Gali suspenduoti licenciją
„Kadangi mes patys (pilotai – 15min.lt) skrendame, esant bent menkai abejonei nekylame, – pažymėjo Lietuvos oreivių draugijos prezidentas Tadas Gegevičius. – Dar nekalbėjau su juo, bet esu 100 procentų tikras, kad jei būtų buvusi nors menkiausia abejonė, nebūtų kilęs.“
Incidento aplinkybes aiškinsis Civilinės aviacijos administracijos (CAA) sukurta speciali komisija. Kaip 15min.lt teigė T.Gegevičius, tokiais atvejais yra galimybė suspenduoti piloto licenciją.
Kaip 15min.lt sakė CAA direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas, licencija turėtų būti sustabdyta jau vykstant tyrimui, tačiau formalūs sprendimai dar nepriimti. Paklaustas, kokios sankcijos gresia pilotui, jei būtų nustatyta pažeidimų, jis nuo atsakymo išsisuko pasiteisinęs, kad nenori užbėgti įvykiams už akių.
Audrose pabuvojęs Gintaras Šurkus: džiaugsmo tikrai nėra
Gintaras Šurkus, vienas labiausiai patyrusių Lietuvos oro pilotų, tarptautinių varžybų dalyvis ir organizatorius, oro balionu perskridęs Baltijos jūrą, taip pat tvirtino, kad startuojant kolegai „viskas buvo tvarkoje“. Tačiau jis pripažino, kad G.Mockaitis turėjo matyti artėjantį frontą, nestabilią atmosferą su besiformuojančiais debesimis ir atmosferiniais vėjais.
„Aš kaip tik tuo metu Lazdijuose skridau. Atlikau tris skrydžius su keleiviais po 15 min. Pasižiūrėjęs atgal ir pamatęs, kokia velniava ateina, pasakiau, kad daugiau nebeskrisime. Susipakavome balioną ir išvažiavome. Audra pasivijo už pusvalandžio. Kaune situacija buvo kiek kitokia, bet frontas tas pats“, – 15min.lt pasakojo jis.
K.Jurkėnas: Galutinį sprendimą kilti arba nekilti priima pilotas.
Pasak G.Šurkaus, kaunietis skrido su gerokai didesniu keleiviniu balionu, taigi visi veiksmai (nusileidimas, kupolo paguldymas ant žemės ir pan.) užtrunka ilgiau, yra sudėtingesni.
„Jis turėjo keleivius, buvo sumokėti pinigai. Matyt, skrido „per negaliu“, nors frontas artėjo. Su keleiviais reikia skristi apie valandą, – kalbėjo pašnekovas. – Greičiausiai Gintas tempė iki paskutinės minutės ir sėkmingai nusileido, kai jau nebuvo kada rinktis. Vėjo gūsis balioną pagavo jau stovint ant žemės, kai jis, deja, dar nebuvo paguldytas ir kupolas neužfiksuotas.“
Oreivio teigimu, skrisdamas didžiuliu, sunkiau valdomu balionu G.Mockaitis neįvertino meteorologinių sąlygų, o nusileidęs uždelsė jį paguldyti ant žemės.
„Dabar visi gudrūs post factum svarstyti, bet su keleiviniu balionu artėjant frontui nereikėjo skristi. Niekas negali prognozuoti, kas tiksliai bus po valandos ar pusantros. Teisingiausias sprendimas buvo skrydžio atsisakyti, – teigė G.Šurkus. – Kadangi vis tiek pakilo, turėjo įvertinti oro sąlygas, pamiršęs komerciją, leistis artimiausioje geresnėje vietoje ir nieko nelaukdamas guldyti balioną.“
Į didžiulę audrą irgi Kaune mūsų šalies oreiviai buvo patekę apie 1995 metus vykstant šalies čempionatui. Pakilus grupei balionų atūžė škvalas ir įsuko beveik visus sportininkus. Anot K.Jurkėno, vėjas buvo toks stiprus, kad kupolai buvo pusmėnulio formos.
G.Šurkus taip pat turi baisios patirties: „Audroje nėra buvę gal tik kokie jaunikliai pilotai. Aš pats esu buvęs tris kartus – džiaugsmo tikrai nėra. Vieną sykį nedideliu balionu su keleiviais pakilau iš Nemunaičio. Tai buvo klaida. Neturėjau, kur greitai nusileisti, mat atsidūriau virš miško. Tuomet pakilau į viršų, pagavau greitą vėją, radau skylutę tarp medžių ir sugebėjau iki jos atvairuoti. Už 15 sekundžių prasidėjo škvalas. Kol nubėgome 20 metrų iki trobelės, buvome visiškai šlapi. Grįžęs namo negalėjau pravažiuoti keliu, nes buvo nugultas medžių. Padariau tą pačią klaidą – norėjau pinigų.“
Balionas – didžiausias Baltijos šalyse
Kauno oreivių klubo „Antis“ vadovas G.Mockaitis yra daugkartinis Lietuvos čempionas ir, anot G.Šurkaus, vienas labiausiai patyrusių bei geriausių šalies pilotų.
Nelaimę patyręs balionas priklauso šiam klubui. Jį kauniečiai įsigijo praėjusiais metais.
Jo kupolo tūris siekia 8,5 tūkst. kub. m. Tai yra didžiausias oro balionas ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Oreivių „Dičkiu“ vadinamas balionas talpina 16 keleivių, bet paprastai juo skraido 12 keleivių ir pilotas
